Pagėgių savivaldybės administracijos darbo laikas:
Pirmadieniais - ketvirtadieniais nuo 8.00 iki 17.00 val.
Penktadieniais nuo 8.00 iki 15.45 val.
Pietų pertrauka pirmadieniais - penktadieniais nuo 12.00 iki 12.45 val.
Nustatytos dvi papildomas asmenų prašymų priėmimo valandos per savaitę pasibaigus darbo laikui – antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17 val. iki 18 val. administracijos priimamajame.
Šeštadieniais ir sekmadieniais poilsio dienos.

PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĖ

Biudžetinė įstaiga
Vilniaus g. 9, 99288 Pagėgiai. Tel.: 8 441 57 482.
Faks.: 8 441 57 874. El. p. info@pagegiai.lt

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188746659

Lietuviškai English Russian
Meras


Pagėgių savivaldybės
meras
Virginijus Komskis

  
 


ADMINISTRACIJA



Prenumerata


- 2011-06-22 -
Mintys apie Aukurą ant Rambyno kalno

Loreta Razutienė, Pagėgių savivaldybės Ekonominės plėtros skyriaus vedėja, projekto “Aukojimo vietos Rambyno kalne tvarkyba” vadovė .

Pagėgių savivaldybės administracija birželio pradžioje baigia vykdyti projektą „Aukojimo vietos Rambyno kalne tvarkyba”.

Projektas buvo finansuotas iš Vietos veiklos grupės „Pagėgių kraštas“ bandomajai strategijai įgyvendinti skirtų lėšų ir Pagėgių savivaldybės biudžeto.

Projekto vertė 201.889 Lt. iš kurių parama sudarė 181.700 litų.

Projekto rezultatas –  ant Rambyno kalno sukurtas ir įrengtas aukuro ansamblis, integruotas į bendrą alkakalnio erdvę.

Iki šiol ant kalno buvo neaiškios kilmės akmenų aukuras, kuris neatitiko kalno istorinės dvasios. O vienintelis vertingu pripažintas akmuo neturi jam tinkamos vietos ir dėmesio. Čia vyksta daugybė savivaldybės bendruomeninių renginių, atvyksta jaunavedžiai, norintys pasisemti dvasingumo ir geros energijos, kurią čia jaučia kiekvienas atvykęs žmogus. Kalną lanko gausybė turistų ir vietos gyventojų. Todėl jau kelinti metai savivaldybės vadovai ieškojo galimybės atnaujinti Rambyno kalno (alkakalnio) dalį, sutvarkant ir įrengiant Aukurą pagal jo istorinę reikšmę.

Ekonominės plėtros skyriaus vedėjai L.Razutienė 2010 m. gegužės mėnesį pavesta pradėti šios idėjos įgyvendinimo darbus. Buvo sudaryta aukuro sukūrimo idėjos atrankos komisija, kurioje dalyvavo kompetentingi šios srities specialistai iš Pagėgių, Klaipėdos bei Tauragės. Idėjos galutinis modelis atsirado 2010 m. rugpjūčio mėnesyje. Jis buvo demonstruotas Pagėgių viešojoje bibliotekoje bei Vilniuje pristatytas istorikams bei kitiems aukuro atsiradimu suinteresuotiems asmenims.

Pagėgių savivaldybei pasisekė, kad Idėjos konkursą laimėjo garsus skulptorius Regimantas Midvikis, kuris labai rūpinosi aukuro istorine prasme, konsultavosi su žymiais Lietuvos istorikais, kurie tyrinėjo Mažąją Lietuvą, joje gyvenusius žmones, tautos veikėjus, istoriją.

Skulptorius darbus pradėjo dar praėjusių metų rudenį. Menininkui intensyviai bendraujant visą darbų periodą su Pagėgių savivaldybės administracija, darbai vyko sklandžiai, skulptūra įrengta laiku ir kokybiškai.

Kaip ji atitinka mūsų visų lūkesčius sako Dr. Libertas Klimka, Vilniaus pedagoginio universiteto profesorius.

Apie skulptoriaus Regimanto Midvikio Rambyno „Aukurą“

Kas nėra girdėjęs apie Rambyną? Šventąjį skalvių, žemaičių bei lietuvininkų kalną ant Nemuno kranto? Tai Vydūnas jo istorinę atmintį taip gražiai atgaivino, chorų dainomis pašlovino. Tik gaila, kad Nemunas didesniąją kalno dalį yra išplukdęs į marias. Ir net įžymųjį aukuro akmenį, kuriame taip įspūdingai atsispindėdavo besileidžiančios saulės spinduliai,  upės bangos yra pasiglemžusios. Bet simboliška: juk romėnų žemės aprašymuose Nemunas pavadintas Chronu, taigi Laiko dievo upe. O laike viskas nuskęsta: ir šlovinga istorinė praeitis, ir didingi sumanymai bei viltys. Viskas nuskęsta, išskyrus tautos dvasią. Ji nemari,  jeigu maitinama istorine atmintimi...

Skulptoriaus Regimanto Midvikio  kompozicija „Aukuras“ yra ir šiuolaikiška, ir turinti istoriškumo pagrindą. Trys tarsi laiko nugludinti akmenys – istorijos subrandinta baltiškoji pasaulėžiūra. Jos viršūnėje – senosios religijos dievų trejybė, atitinkanti tuometinės visuomenės struktūrą. Skirtingos baltų gentys galėjo kreiptis į savo dievus maldose įvairiais vardais arba jų eufemizmais. Istoriografiniai šaltiniai teigia, kad Prūsijoje tai Patrimpas, Perkūnas, Patulas; Lietuvoje – Dievas, Perkūnas, Velinas. Dievas sukūrė pasaulį, - tai, kas yra „po saule“. Žmonėms jis prisakė laikytis moralės normų ir sambūvio taisyklių. Dievo vardu prisiekiama, sudaromos sutartys. Prūsai aukščiausiajai dievybei priskiria ir visos gyvasties žemėje globą.  Perkūnas – prūsų vitingų, lietuvių kunigaikščių kariaunų globėjas. Su Perkūno vardu baltų kariai puldavo į mūšį, tad šį  vardą pirmiausiai išgirsdavo priešai. Velinas ir Patulas – požemio karalystės, taigi ir žemės derlumo bei vaisingumo valdovai. Jiedu globoja žemdirbius ir gyvulių augintojus. Velinas ir Perkūnas nesutaria tarp savęs; tai atspindi tam tikrą socialinę įtampą tarp genties karių  ir žemdirbių. Jų tarpusavio nesantaika suka gamtos ratą. Vasarą viešpatauja Perkūnas, žiemą – Velinas. Prie aukuro jų simbolinės figūros – priešingose pusėse nuo Kūrėjo. Giliosios įkirtos akmenyse – tai nuorodos į dievybių valdomas sferas.

Pasaulio modelio ašis – Kosminis medis, jo ženklą matome įrėžtą aukščiausios dievybės akmenyje. Kamienas išauga iš nenugludintos chaotiškos materijos – gyvybės prado žemės. Medžio šakos – tai mėnulis ir saulė. Kitos įraižos akmenyse - užuominos į labai savitą baltiškąją kultūrą, kurią pažistame tik iš archeologų radinių.

Suakmenėję baltų dievai palankiai priimtų ugnies auką: metalinis aukuro stovas palinkęs į ateinančius  Rambyno viršūnėn vedančiu taku  atnašautojus.

 

Loreta Razutienė.

Kad sukurtas aukuro ansamblis šiandien rado tikrąją savo vietą, yra pripažintas ir mylimas žmonių, rodo smarkai padidėjęs Rambyno kalno lankytojų skaičius. Kas nuostabiausiai kas diena čia atėjus  Patrimpo akmens  duobutėje, kuri skirta rasai, bei šalia, ant žemės randame nemažai pinigėlių, iš įvairių šalių.

Matomai žmonės tiki tuo ką mato ir aukoja dievams.

O jeigu norite įsitikinti, prašome atvykti į Bitėnų kaimą, Pagėgių savivaldybėje ir aplankyti šventąjį Rambyno kalną.   

 
Atgal   Spausdinti