Prof. dr. Wolfgang von Stetten gimė 1941 m. sausio 22 d. Vokietijoje, kartu sus seserimi dvyne Helga. 1961–1964 m. studijavo ekonomiką Kiolne, tapo savarankišku verslininku. 1972 m. baigė studijas, tapo teisės mokslų daktaru, studijavo verslo vadybą, dirbo teisėju Elvangeno, Langenburgo, Krailshaimo, Bad Mergenthaimo teismuose. Nuo 1985 metų dėstė teisę Heilbrono aukštojoje prekybos ir ekonomikos mokykloje. Prof. dr. Wolfgang von Stetten buvo įvairių visuomeninių organizacijų nariu, vadovu, nuo 1958 metų priklausė krikščionių demokratų partijai. 26 metus jis buvo Künzelsau miesto tarybos, 15 metų – Hohenlohės rajono tarybos nariu, nuo 1990 metų buvo renkamas Vokietijos Bundestago (Vokietijos Federacinės Respublikos parlamento) nariu. Bundestage jis buvo CDU/CSU-frakcijos ir įvairių komitetų pirmininku. Įkūrėjas ir ilgametis valdybos pirmininkas, kelių Schloss Stetten (Stetten pilies) įmonių generalinis direktorius ir įvairių fondų pirmininkas. Daugiau nei 30 metų palaiko artimus ryšius su Lietuva, Pagėgių kraštu, teikia humanitarinę pagalbą ir aktyviai prisideda prie Vilko vaikų atminimo išsaugojimo temos sklaidos.

Prof. dr. Wolfgang von Stetten – aktyvus Lietuvos Nepriklausomybės rėmėjas Vokietijoje. Būdamas Bundestago nariu, jis aktyviai domėjosi Lietuvos politine situacija. Po Nepriklausomybės atkūrimo 1991 m. kovo mėnesį jis atvyko į Vilnių, kur susitiko su Vytautu Landsbergiu, Algirdu Brazausku bei kitais tuometiniais Seimo ir Vyriausybės nariais.

Prof. dr. Wolfgang von Stetten iniciatyva buvo įkurta Parlamentinė Vokietijos Baltijos valstybių draugų grupė, kuri vėliau tapo Parlamentinių ryšių su Baltijos valstybėmis grupe. Jis ilgą laiką buvo šios grupės pirmininkas, asmeniškai dalyvaudavo tiek priimant, tiek formuojant atitinkamus Vokietijos parlamentinio lygmens sprendimus. Buvęs ilgametis Vokietijos Bundestago narys ir Bundestago parlamentinės ryšių su Baltijos valstybėmis grupės pirmininkas prof. dr. Wolfgang von Stetten aktyviai rėmė Lietuvos Nepriklausomybės įtvirtinimo siekius tarptautiniu lygiu.

Bendravimo ir bendradarbiavimo galimybes išplėtė 1992 m. įkurta asociacija „Edelweiss“, į kurią susibūrė tie, kuriems likimo buvo skirta tikroji Vilko vaikų dalia. Prof. dr. Wolfgang von Stetten rūpinosi Vilko vaikais, jų problemos tapo jo problemomis, jiems iki šiol teikia humanitarinę ir finansinę pagalbą. Prof. dr. Wolfgang von Stetten iki šiol aktyviai domisi Lietuva, jos politiniu gyvenimu ir išlieka aktyviausiu Lietuvos rėmėju Vokietijoje.

Prof. dr. Wolfgang von Stetten pelnė daugybę apdovanojimų ir premijų, tame tarpe, Lietuvos Respublikos Garbės konsulas Badeno-Viurtembergo žemėje (2004), apdovanotas III laipsnio Gedimino ordinu ir Sausio 13-osios medaliu (1996),  taip pat pelnė aukščiausią Lietuvos valstybinį apdovanojimą – Gedimino ordino Didyjį kryžių (2021).

Prof. dr. Wolfgang von Stetten iniciatyva Mikytuose (Pagėgių sav.) 1992 m. pastatytas ir lig šiol prižiūrimas medinis kryžius, skirtas Vilko vaikams atminti. 2008 m. kryžius atnaujintas, o 2014 m. senasis kryžius buvo pakeistas nauju. Jo iniciatyva organizuojami susitikimai, renginiai ir kitos veiklos, susijusios su Vilko vaikų tematika. Per tris dešimtmečius prof. dr. Wolfgang von Stetten sukaupė gausų archyvą Vilko vaikų bylų, taip pat daug skaitė ir apie Vilko vaikus parašytų knygų, iš kurių sėmėsi įkvėpimo rašydamas savo knygas. Paskutinėje išleistoje knygoje „Vilko vaikai – laimės akimirkos. 30 metų Lietuvos ir Vokietijos susitikimų“ pateikiami įvairūs faktai, susitikimai, asmenybės iš per trisdešimt metų prof. dr. Wolfgang von Stetten sukaupto archyvo, susijusio su Vilko vaikais, galima teigti, kad knygoje 30 metų bendros Vokietijos ir Lietuvos istorijos.

Pagėgių garbės piliečio vardas prof. dr. Wolfgang von Stetten suteiktas Pagėgių savivaldybės tarybos 2025 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. T-12.

Švedijos humanitarinės organizacijos „Pagalba Lietuvai. Tikėjimas. Viltis. Meilė.“ įkūrėja. Kerstin Ann-Marie Lindqvist per 25 veiklos metus subūrė per 400 savanorių komandą Švedijoje ir Lietuvoje. Per šį laikotarpį į Švediją nuvežė apie 1000 lietuvių. Jos pastangomis į Švediją pasisemti žinių neįgaliųjų slaugumo srityje keliavo Lietuvos medikai ir slaugytojai. Visus šiuos metus p. Kerstin organizacija rinko lėšas neįgaliųjų vaikų operacijoms, ši pagalba buvo teikiama ir Pagėgių savivaldybės gyventojams. Ji prisidėjo prie to, jog ne tik Pagėgių kraštas, bet ir visa Lietuva žengtų didelį žingsnį pirmyn daugelyje sričių. Viena jų – neįgaliųjų integravimas į visuomenę.

Mažosios Lietuvos visuomenės ir politikos veikėjo, spaudos darbuotojo, lietuvybės puoselėtojo bei skleidėjo, Tilžės akto signataro Jono Vanagaičio anūkas, bibliofilas, filmų lietuviškomis temomis kūrėjas išeivijoje, lietuvybės puoselėtojas, daugelį metų uoliai besirūpinantis savo senelio Jono Vanagaičio garbaus ir šviesaus atminimo įamžinimu Klaipėdos krašte, jo dvasinio palikimo išsaugojimu, sklaida bei visą gyvenimą kruopščiai rinktų istorinių vertybių perdavimu tautinę atmintį saugojančioms, gaivinančioms Pagėgių krašto kultūros įstaigoms.

Su Pagėgių krašto kultūros darbuotojais Romas Šležas jau eilę metų (ir – iki pat šių dienų) palaiko glaudžius kultūrinio bendradarbiavimo ryšius įgyvendinant kultūrinius-literatūrinius mainus tarp Lietuvoje gyvenančių tautiečių bei lietuvių išeivių Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kt.

2017 m., pasitinkant Nepriklausomos Lietuvos ir Tilžės akto 100-mečių jubiliejus, Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantys Romas ir Birutė Šležai padovanojo Pagėgių savivaldybės viešajai bibliotekai savo ir savo tėvų – kapitono Albino ir Onos Šležų bei jaunesniojo leitenanto Juozo ir Valerijos Vaičjurgių – asmenines bibliotekas. Gautą siuntą sudaro grožinė literatūra, periodika, leidiniai, spausdinti 19 a. pab. – 20 pr. Mažosios Lietuvos leidyklose, tarpukario Lietuvoje, JAV, Vokietijoje bei Anglijoje. Dovanotos bibliotekos unikalios istorine prasme, jose yra buvusių Lietuvos prezidentų, politinių, visuomenės veikėjų darbai, enciklopedijos, informaciniai leidiniai ir kt.

Dovanotą rinkinį sudaro 1728 vnt. knygų, Jungtinėse Amerikos Valstijose 1930-1940 m. leistų vinilinių plokštelių, periodikos leidinių, tame tarpe yra unikalių leidinių. Šios dovanos vertė 17 179, 00 Eur.) Tai – lietuviškam raštijos paveldui priklausantys reliktai. Ši dovana – neeilinis reiškinys Lietuvos bibliotekų istorijoje.

Martyno Jankaus muziejus perėmė asmeninį išsaugotą ir sukauptą Jono Vanagaičio archyvą, kurį sudaro asmeniniai Jono Vanagaičio daiktai, laiškai, fotografijos ir kiti daiktai. 

Romas ir jo žmona Birutė finansavo dovanotų bibliotekų ir eksponatų    muziejui parsiuntimą iš JAV, bibliotekos katalogo sudarymo išlaidas, ekspozicijos Vydūno viešojoje bibliotekoje parengimą.

Valstybinės Jono Basanavičiaus ir kitų premijų laureatas, Lietuvos kultūros paveldo tyrėjas, seniųjų kaimų, liaudies architektūros žinovas, kraštovaizdžio ir urbanistikos vertintojas, pedagogas, publicistas ir enciklopedininkas, Architektūros ir statybos instituto Kaune mokslo darbuotojas doc. dr. Martynas Purvinas nuo 1980 m. tiria Mažosios Lietuvos kultūros paveldą, surinko gausios istoriografinės medžiagos Lietuvoje ir užsienyje. 2011 m. išleista jo knyga „Mažosios Lietuvos etnografiniai kaimai“, kur apibūdinti trisdešimt devyni senieji Mažosios Lietuvos kaimai dabartiniuose Klaipėdos, Šilutės, Tauragės ir Jurbarko rajonuose bei Pagėgių savivaldybėje, Kuršių nerijoje. Martynas Purvinas parašė gausybę monografijų – tai „Mažosios Lietuvos kaimų istorinė raida“, „Mažosios Lietuvos kapinės ir antkapiniai paminklai“, „Mažosios Lietuvos tradicinė kaimo architektūra“ ir kt. Žinyne „Lietuvos dvarų sodybų atlasas. II. Pagėgių savivaldybė“ pirmą kartą sistemingai apibūdinti šimtas dvidešimt aštuoni dvarai, įvairiu metu gyvavę Pagėgių apylinkėse.

M. Purvino knyga „Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“ pradedamas knygų, skirtų senųjų gyvenviečių prie Nemuno žemupio istorijai, ciklas. Čia aprašomos ir Pagėgių krašto gyvenvietės.

Taip pat pažymėtini konkretūs gerb. M. Purvino darbai tyrinėjant ir fiksuojant tradicinę Rambyno regioninio parko kaimų architektūrą, senąsias Vilkyškių kapines, Bitėnų-Užbičių kapines, projektuojant jų tvarkymą, čia palaidotų ir perlaidotų ir kitaip su kraštu sisijusių žymių asmenybių įamžinimą.

Doc. Dr. Martyno Purvino kandidatūrą „Pagėgių krašto garbės piliečio“ ženklui gauti pasiūlė Rambyno regioninio parko direkcija, Viešoji įstaiga „Vorutos“ fondas, Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus.

Fotografija iš www.voruta.lt

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros ir dokumentotyros instituto ilgametis direktorius, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas, Vokietijos Leibnico mokslo draugijos narys. Keliolikos knygų Mažosios Lietuvos spaudos, istorijos kultūros temomis, autorius. Vilniaus universiteto tęstinių mokslo darbų Knygotyra vyriausiasis redaktorius, nuolatinis tarptautinių knygotyros konferencijų organizacinio komiteto pirmininkas, Nacionalinės pažangos premijos komiteto narys.

Apdovanojimas „Pagėgių garbės pilietis“ įteiktas už Mažosios Lietuvos, o kartu ir Pagėgių krašto klestėjimo, garsinimo, įprasminimo veiklą, už nuolatinę kultūrinę ambasadorystę. Domas Kaunas – Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus įkūrimo iniciatorius, įkūrėjas ir ilgametis globėjas. Martyno Jankaus perlaidojimo organizatorius. Profesorius geranoriškai atsiliepia į Pagėgių krašto žmonių kvietimus dalyvauti konferencijose, knygų pristatymuose, įvairiuose kultūriniuose renginiuose.

Domo Kauno kandidatūrą „Pagėgių krašto garbės piliečio“ ženklui gauti pasiūlė Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus.

Visuomenės veikėja išeivijoje ir Lietuvoje, buvusi Mažosios Lietuvos rezistencinio sąjūdžio (JAV) vicepirmininkė, Mažosios Lietuvos fondo valdybos narė ir mecenatė, aktyvi Lietuvių kultūros centro „Kultūros židinys“ renginių, parodų, minėjimų dalyvė ir organizatorė, Mažosios Lietuvos Enciklopedijos garbės rėmėja, spaudos ir leidinių apie Mažąją Lietuvą mecenatė. Gyvendama Niujorke, Eva Milda Gerola Jankus buvo paminklo, skirto 1923 m. sukilimui atminti Šilutėje, fundatorė. Martyno Jankaus vardo kultūros paveldo saugojimo ir puoselėjimo premijos steigėja, Mažosios Lietuvos patriarcho, aušrininko Martyno Jankaus vaikaitė.

2002 m. grįžusi į gimtinę aktyviai įsiliejo į Mažosios Lietuvos bendrijos veiklą. Bitėnų kapinėse pastatė paminklus savo protėviams ir Mažosios Lietuvos patriarchui, savo seneliui Martynui Jankui. Martyno Jankaus muziejui dovanojo vertingus eksponatus ir jų kopijas, tame tarpe ir Martyno Jankaus dukters, savo tetos Elzės Jankutės, tautinį kostiumą. Nepaisant gyvenimo negandų, Evai Mildai Gerola Jankus pavyko išsaugoti didelę dalį Martyno Jankaus archyvų, kuriuos vėliau ji padovanojo Klaipėdos universiteto bibliotekai. Medžiaga apie Martyną Jankų labai pasitarnaus Klaipėdos kraštui, Vilniaus universitetui ir visai Lietuvai, nes pagal šiuos archyvus šiuo metu rengiama monografija apie visuomenininką ir politinį veikėją Martyną Jankų.

2006 m. Eva Milda Gerola Jankus įsteigė Martyno Jankaus vardo kultūros paveldo saugojimo ir puoselėjimo premiją.

Eva Milda Gerola Jankus yra Nacionalinio Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ rėmėja, Mažosios Lietuvos enciklopedijos garbės rėmėja, spaudos ir leidinių apie Mažąją Lietuvą mecenatė.

2010 m. Eva Milda Gerola Jankus organizavo ir finansavo Bitėnų – Šilėnų kapinių sutvarkymą, vartų bei memorialinių lentų su palaidotų žmonių pavardžių užrašais atstatymą. Vėliau rėmė ir paminklo Prūsijos Lietuvos ainiams atminti šiose kapinėse statybą.

2011 m. liepos 6-ąją, minint Valstybės dieną, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo Mažosios Lietuvos dukrą Evą Mildą Gerola Jankus, gyvenimą paaukojusią savo krašto kultūrai propaguoti, Riterio kryžiumi bei ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“.

Evos Jankutės gyvenimas ir veikla yra begalinės meilės ir atsidavimo Tėvynei Lietuvai pavyzdys.

Evos Mildos Gerolos Jankus kandidatūrą „Pagėgių krašto garbės piliečio“ ženklui gauti pateikė: Nacionalinio Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ redakcinė kolegija; Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto mokslo darbuotojai dr. Doc. Martynas Purvinas ir architektė Marija Purvinienė, Rambyno regioninio parko direkcija, Pagėgių savivaldybės M. Jankaus muziejus.

Profesorius, habilituotas daktaras Vytautas Juodkazis 1928 metais gimė Pagėgiuose ir juose gyveno iki vienuolikos metų. Jis yra Lietuvos mokslų akademijos narys, visuomeninis konsultantas. Vytautas Juodkazis dirbo Lietuvos geologijos institute ir Vilniaus universitete, tyrė Baltijos šalių ir savo gimtojo krašto, vadinamo Mažąja Lietuva, požeminį vandenį. Jis yra monografijų, knygų, vadovėlių, hidrogeologinių žemėlapių autorius.

2011 metais, tradicinės sueigos pas Martyną Jankų metu, Vytautas Juodkazis visuomenei pristatė knygą, skirtą šeimai ir bičiuliams „Mažoji Lietuva – mano gimtinė“. Knygoje autorius išsamiai aprašo prisiminimus apie gyvenimą Pagėgiuose: savo tėvų dalyvavimą visuomeninėje ir politinėje veikloje; jų bendravimą su žymiais Mažosios Lietuvos žmonėmis – Martynu Jankumi, Enziu Jagomastu, Vydūnu ir daugeliu kitų veikėjų; apie tėvų auklėjimą, įskiepytą meilę gimtajam kraštui ir išugdytą tikėjimą ateitimi.

Knygoje Vytautas Juodkazis daug dėmesio skiria Pagėgių kraštui ir kultūrinės veiklos Pagėgiuose apžvalgai. Jis aprašė prisiminimus apie tai, kaip jo tėvas ir mama rūpindavosi Joninių švenčių ant Rambyno kalno organizavimu. Prisimindamas tuos laikus, autorius išsamiai aprašo švenčių programas ir net garbingus svečius, kurie tuomet atvykdavo į Jonines. Be Joninių ir Rambyno kalno autorius aprašo įvairias sueigas Martyno Jankaus sodyboje, kuriose dalyvaudavo ir jo šeima, šeimos susitikimus ir bendravimą su Vydūnu, Enziu Jagomastu ir kitais to meto žymiais visuomeniniais ir politiniais veikėjais, taip pat aprašo savo draugystę su egzodo poetu Algimantu Mackumi. Autoriaus tėvas ir mama dirbo pašte, todėl knygoje gana išsamiai aprašoma pašto tarnybos veikla Pagėgiuose.

Pats Vytautas Juodkazis sako, jog dingstis atsigręžti į gimtojo krašto istoriją ir nors nežymia dalimi prisidėti prie kultūrinio paveldo išsaugojimo gimtajame krašte kilo tada, kai jis dalyvavo Martyno Jankaus muziejaus įkūrimo 20 metų jubiliejinėje šventėje Bitėnuose (2001 m.) ir poeto Algimanto Mackaus 70 gimimo metų sukakties minėjime Pagėgiuose (2002 m.). Dalyvaudamas šiose renginiuose Vytautas Juodkazis pajuto, kad Pagėgių krašte vis dar gyva senųjų laikų dvasia, kad Pagėgių krašto žmonės, padedami Lietuvos akademinės bendruomenės, ir toliau dirba labai svarbų darbą, puoselėdami krašto istoriją.

Vytautas Juodkazis artimas Viešosios bibliotekos, Kultūros centro, Martyno Jankaus ir Algimanto Mackaus muziejaus bičiulis. Daug vertingos medžiagos ir įvairių leidinių jis yra padovanojęs šioms įstaigoms. Vytautas Juodkazis nuolat domisi šių įstaigų veikla, pagal galimybes lankosi organizuojamuose renginiuose.

Vytauto Juodkazio kandidatūrą „Pagėgių krašto garbės piliečio“ ženklui gauti pasiūlė Pagėgių savivaldybės kultūros centras.

Istorikė, humanitarinių mokslų daktarė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė, Istorijos katedros lektorė.

Silva Pocytė Pagėgių garbės piliečio ženklu apdovanota už mokslinę tiriamąją veiklą Pagėgių krašto kultūrinio paveldo srityje, mokslo darbus ir publikacijas Mažosios Lietuvos, tame tarpe ir Pagėgių krašto kultūros, istorijos, raštijos, asmenybių ir jų veiklos atskleidimo ir pristatymo visuomenei srityje, Martyno Jankaus, Adomo Brako, Viliaus Gaigalaičio, Jono Vanagaičio ir kt. Pagėgių krašto įžymių asmenybių raštijos, visuomeninės veiklos ir jų darbų reikšmės Pagėgių krašto istorijai ir raštijai atskleidimą. Svarų indėlį mūsų kraštui įnešė atlikdama Mažosios Lietuvos, tame tarpe ir Pagėgių krašto kapinaičių, kaip mažlietuvių savasties ir tautinio identiteto, kultūrinio paveldo tyrinėjimo darbus ir išvadų pristatymą Pagėgių krašto visuomenei. Mūsų kraštui mokslininkė nusipelnė inicijuodama projektus, tyrinėjančius Pagėgių krašto kultūrinį ir istorinį paveldą, inicijuodama ir pritaikydama praktinei veiklai (pvz. „Kultūros ir istorijos paveldo pritaikymas turizmui Pagėgių, Ilavos ir Sovetsko pasienio regionuose“). Taip pat už daugybės straipsnių, publikacijų, tame tarpe ir darbų fundamentaliuose leidiniuose, kaip „Mažosios Lietuvos enciklopedija“, „Mažosios Lietuvos kultūros paveldas“ ir kt., kuriuose minimas Pagėgių ir Pagėgių krašto vardas, minimos iškilios asmenybės ir pristatoma jų veikla, autorystę. Silva Pocytė nuolat rūpinasi Pagėgių krašto kultūra ir istorija, domisi ir aktyviai dalyvauja įvairiuose krašto renginiuose, juos inicijuoja ir organizuoja.

Silvos Pocytės kandidatūrą „Pagėgių krašto garbės piliečio“ ženklui gauti pasiūlė Pagėgių savivaldybės viešoji biblioteka.

Filosofijos ir humanitarinių mokslų daktaras, docentas, buvęs Vydūno draugijos pirmininkas.

Pagėgių garbės piliečio ženklu apdovanotas už Vydūno – filosofo, mąstytojo, rašytojo – asmenybės atskleidimą, jo kūrybinio palikimo studijas ir sklaidą plačiajai visuomenei, jo vardo garsinimą Pagėgių krašte, Lietuvoje, užsienyje. Vaclovas Bagdonavičius yra Vydūno palaikų perlaidojimo 1991 m. spalio 19 dieną Bitėnų (Pagėgių savivaldybė) kapinaitėse iniciatorius.

Apdovanojimas įteiktas ir už Bitėnų kapinių – Mažosios Lietuvos panteono – rekonstrukciją, tvarkymą, nenuilstantį asmenišką darbą, šiai veiklai įkvėpus Vydūno draugijos narius, už keturių tomų leidinio „Mažosios Lietuvos enciklopedija“, iškilaus kultūros ir raštijos paminklo Mažajai Lietuvai, tame tarpe ir Pagėgių kraštui, leidimo iniciatoriaus, vyriausiojo redaktoriaus veiklą. Svarų indėlį į mūsų krašto kultūrą Vaclovas Bagdonavičius įnešė savo skelbtomis publikacijomis, kuriose minimas Pagėgių vardas, aprašomi šio krašto raštijos, visuomenės veikėjų – Vydūno, Martyno Jankaus, Enzio Jagomasto, Viliaus Gaigalaičio ir kt. – veikla, darbai, nuopelnai Pagėgių kraštui.

Vaclovo Bagdonavičiaus kandidatūrą „Pagėgių krašto garbės piliečio“ ženklui gauti pasiūlė Pagėgių savivaldybės viešoji biblioteka.