Pranešėjų apsauga
Pagėgių savivaldybės administracija (toliau – Administracija) skatindama pranešti apie neetišką elgesį, teisės pažeidimus, keliančius grėsmę viešajam interesui arba jį pažeidžiančius, priėmė Informacijos apie pažeidimus Pagėgių savivaldybės administracijoje teikimo tvarkos aprašą ir įdiegė vidinį kanalą, kuriuo sudaro galimybę efektyviai, saugiai ir paprastai pranešti apie tokių situacijų susidarymą.
Pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą (toliau – Įstatymas) asmenys pranešimą apie pažeidimus Administracijai gali teikti dėl:
- pavojaus visuomenės saugumui ar sveikatai, asmens gyvybei ar sveikatai;
- pavojaus aplinkai;
- kliudymo arba neteisėto poveikio teisėsaugos institucijų atliekamiems tyrimams ar teismams vykdant teisingumą;
- neteisėtos veiklos finansavimo;
- neteisėto ar neskaidraus viešųjų lėšų ar turto naudojimo;
- neteisėtu būdu įgyto turto;
- padaryto pažeidimo padarinių slėpimo, trukdymo nustatyti padarinių mastą;
- kitų pažeidimų.
Pranešimą apie pažeidimus turi teisę pateikti asmuo, kurį su Administracija sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai santykiai (konsultavimo, rangos, stažuotės, praktikos, savanorystės ir pan.).
Pranešimą apie pažeidimus asmuo gali pateikti:
- Administracijoje:
- tiesiogiai atvykus pas Kompetentingą subjektą adresu Vilniaus g. 11, 99288, Pagėgiai (104 kabinetas);
- atsiųsti pranešimą apie pažeidimą Administracijos elektroninio pašto adresu [email protected];
- atsiųsti pranešimą apie pažeidimą paštu adresu: Vilniaus g. 11, 99288, Pagėgiai. SVARBU. Siunčiant pranešimą apie pažeidimą paštu, po Administracijos pavadinimu, turi būti nurodoma žyma „Kompetentingam subjektui asmeniškai“;
- kompetentingai institucijai (Lietuvos Respublikos prokuratūrai) tiesiogiai el. paštu [email protected];
- viešai.
Pranešimo apie pažeidimus forma >>
Administracijoje paskirtas Kompetentingas subjektas – Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vyresnioji specialistė Ingrida Zavistauskaitė, kuri teikia konsultacijas pranešėjų apsaugos klausimais, priima informaciją apie galimai padarytą pažeidimą, šią informaciją vertina ir priima sprendimą.
Siekiant paskatinti asmenis pranešti apie pažeidimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 1133 „Dėl Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – Nutarimas) patvirtino:
- Atlyginimo pranešėjams už vertingą informaciją tvarkos aprašą;
- Kompensavimo pranešėjams už patiriamą neigiamą poveikį ar galimus padarinius dėl pateikto pranešimo tvarkos aprašą.
Svarbu. Asmuo pranešėjo statusą įgauna tik tuomet, kai pranešimas apie pažeidimą pateikiamas pagal Nutarimu nustatytą formą arba laisvos formos pranešimu pateikiant konkrečias faktines aplinkybes, asmenį, kuris rengiasi, dalyvauja ar dalyvavo darant pažeidimą, informaciją apie galimus tokio asmens motyvus darant pažeidimą, nurodo, ar apie šį pažeidimą jau yra pranešta, jei taip, – kam buvo pranešta, ar buvo gautas atsakymas, pateikia duomenis apie pažeidimo liudininkus, taip pat nurodo savo vardą, pavardę, asmens kodą, kontaktinius duomenis (asmens pasirinkimu elektroninio pašto adresas, telefono ryšio numeris, adresas korespondencijai) nurodant, kad pranešimas teikiamas pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą ir kai pranešėjo statusą patvirtina Lietuvos Respublikos prokuratūra.
Administracija, asmeniui, pateikusiam pranešimą apie pažeidimą užtikrina konfidencialumą.
Reikalavimas užtikrinti konfidencialumą netaikomas, kai:
- to raštu prašo asmuo, pateikiantis arba pateikęs informaciją apie pažeidimą;
- asmuo pateikia žinomai melagingą informaciją.
Atsakomybė. Asmeniui dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo neatsiranda jokia sutartinė ar deliktinė atsakomybė, taip pat atsakomybė dėl garbės ir orumo įžeidimo, dėl šmeižto, jeigu, Įstatymo nustatyta tvarka teikdamas informaciją apie pažeidimą, jis pagrįstai manė, kad teikia teisingą informaciją.
Asmuo už žalą, atsiradusią dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo, atsako tik tokiu atveju, jei įrodoma, kad asmuo negalėjo pagrįstai manyti, kad jo teikiama informacija yra teisinga.
Žinomai melagingos informacijos, taip pat valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos pateikimas nesuteikia asmeniui garantijų pagal Įstatymą. Žinomai melagingą informaciją pateikęs arba valstybės ar tarnybos paslaptį ar profesinę paslaptį atskleidęs asmuo atsako teisės aktų nustatyta tvarka.
Pranešėjui jo prašymu ir vadovaujantis kompetentingos institucijos sprendimu Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka suteikiama antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti.
Dažniausiai užduodami klausimai
Pranešėjų apsaugos įstatymo 2 straipsnis numato, kad pranešėjas yra asmuo, kuris pateikia informaciją
apie pažeidimą įstaigoje, su kuria jį sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai santykiai
(konsultavimo, rangos, stažuotės, praktikos, savanorystės ir pan.), ir kurį kompetentinga institucija
(Lietuvos Respublikos prokuratūra) pripažįsta pranešėju.
Pranešėjų apsaugos įstatymas nustato, kad pažeidimas yra įstaigoje galbūt rengiama, daroma ar padaryta
nusikalstama veika, administracinis nusižengimas, tarnybinis nusižengimas ar darbo pareigų pažeidimas,
taip pat šiurkštus privalomų profesinės etikos normų pažeidimas ar kitas grėsmę viešajam interesui
keliantis arba jį pažeidžiantis teisės pažeidimas, apie kuriuos pranešėjas sužino iš savo turimų ar turėtų
tarnybos, darbo santykių arba sutartinių santykių su šia įstaiga.
Informacija apie pažeidimus teikiama siekiant apsaugoti viešąjį interesą. Informacijos pateikimas siekiant
apginti išskirtinai asmeninius interesus nelaikomas pranešimu.
Pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą informacija apie pažeidimus teikiama dėl:
1) pavojaus visuomenės saugumui ar sveikatai, asmens gyvybei ar sveikatai;
2) pavojaus aplinkai;
3) kliudymo arba neteisėto poveikio teisėsaugos institucijų atliekamiems tyrimams ar teismams vykdant
teisingumą;
4) neteisėtos veiklos finansavimo;
5) neteisėto ar neskaidraus viešųjų lėšų ar turto naudojimo;
6) neteisėtu būdu įgyto turto;
7) padaryto pažeidimo padarinių slėpimo, trukdymo nustatyti padarinių mastą;
8) kitų pažeidimų.
Asmuo informaciją apie pažeidimą gali pateikti:
1) įstaigoje, kurioje dirba, per vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą;
2) kompetentingai institucijai (Lietuvos Respublikos prokuratūrai, toliau – prokuratūrai) tiesiogiai;
3) viešai.
Kai asmeniui tampa žinomi galbūt daromos ar padarytos nusikalstamos veikos požymiai pranešimas
pateikiamas tiesiogiai prokuratūrai.
Taip pat asmuo dėl pažeidimo turi kreiptis tiesiogiai į prokuratūrą, kai yra bent viena iš šių aplinkybių:
1) pažeidimas turi esminę reikšmę viešajam interesui;
2) būtina kuo skubiau užkirsti kelią pažeidimui ar jį nutraukti, nes gali atsirasti didelė žala;
3) vadovaujantys, su įstaiga darbo arba tarnybos ar sutartiniais santykiais siejami asmenys patys galbūt
daro ar yra padarę pažeidimus;
4) informacija apie pažeidimą buvo pateikta per vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą,
tačiau atsakymas nebuvo gautas arba nebuvo imtasi veiksmų reaguojant į pateiktą informaciją, arba
priemonės, kurių buvo imtasi, buvo neveiksmingos;
5) yra pagrindas manyti, kad, pateikus informaciją apie pažeidimą vidiniu informacijos apie pažeidimus
teikimo kanalu, pranešėjo anonimiškumas ar asmens konfidencialumas gali būti neužtikrintas arba bus
siekiama pažeidimą, apie kurį pranešta, nuslėpti;
6) įstaigoje nėra veikiančio vidinio informacijos apie pažeidimus teikimo kanalo;
7) asmuo negali pasinaudoti vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu, nes jo su įstaiga
nebesieja darbo, tarnybos ar kiti teisiniai santykiai.
Informacija apie pažeidimus pateikiama raštu
Jeigu asmuo, teikiantis informaciją apie pažeidimą, nori pateikti laisvos formos pranešimą, o ne užpildyti
nustatytą formą, tokiame pranešime jis privalo nurodyti, kad pranešimas teikiamas vadovaujantis
Pranešėjų apsaugos įstatymu.
Pranešime turi būti nurodomos konkrečios faktinės pažeidimo aplinkybės, asmuo, kuris rengiasi,
dalyvauja ar dalyvavo darant pažeidimą, informacija, ar apie šį pažeidimą asmuo jau pranešė, jeigu
pranešė, kam buvo pranešta, ar buvo gautas atsakymas, pareiškimą teikiančio asmens vardas, pavardė,
gyvenamoji (korespondencijos gavimo) vieta ar elektroninio pašto adresas ir kiti duomenys ryšiui
palaikyti, jei įmanoma, prie pranešimo pridedami rašytiniai ar kitokie turimi duomenys apie pažeidimą.
Ne. Pranešime asmuo turi nurodyti savo vardą, pavardę, kontaktinius duomenis.
Ne. Pranešimai nėra tiriami ir apie tai praneša pranešimą pateikusiam asmeniui, jeigu:
1) pranešimas grindžiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančia informacija;
2) asmuo į kompetentingą instituciją kreipiasi pakartotinai dėl tų pačių aplinkybių, kai prieš tai pateikta
informacija apie pažeidimą šiame įstatyme nustatyta tvarka buvo išnagrinėta ir dėl jos priimtas
sprendimas.
Taip. Administracija, baigusi pranešėjo pateiktos informacijos apie pažeidimą tyrimą ir priėmusi su tuo
susijusius sprendimus apie tai praneša pranešėjui.
Administracija pateikdama pažeidimo tyrimo rezultatus pat nurodo priimto sprendimo apskundimo
tvarką.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka teismui gali būti
skundžiamas prokuratūros sprendimas nepripažinti asmens pranešėju.
Pranešėjo duomenys, leidžiantys nustatyti jo tapatybę, gali būti pateikti tik tam asmeniui arba institucijai,
kurie nagrinėja informaciją apie pažeidimą.
Informacija apie pranešėjus tyrime nedalyvaujantiems asmenims negali būti teikiama
Gavusi pranešimą, kuris atitinka Pranešėjų apsaugos įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatytus
reikalavimus, Administracija nuo pranešimo gavimo momento užtikrina jį pateikusio asmens
konfidencialumą.
Reikalavimas užtikrinti konfidencialumą netaikomas, kai:
to raštu prašo asmuo, pateikiantis arba pateikęs informaciją apie pažeidimą;
asmuo pateikia žinomai melagingą informaciją.
Institucija ar įstaiga apie faktą, kad pranešėjas pateikė informaciją, informuojama nebus. Tyrimo atlikimo
metu, siekiant objektyviai įvertinti informaciją, galimai institucijos ar įstaigos bus prašoma pateikti
dokumentus ar kitokio pobūdžio informaciją. Tačiau visais atvejais, kaip numatyta Pranešėjų apsaugos
įstatyme, kiekviena įstaiga ir asmuo, kuris gauna ar nagrinėja informaciją apie pažeidimą, privalo
užtikrinti asmens, pateikusio informaciją apie pažeidimą, konfidencialumą
Žinomai melagingą informaciją pateikęs arba valstybės ar tarnybos paslaptį ar profesinę paslaptį
atskleidęs asmuo atsako teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau asmuo už žalą, atsiradusią dėl informacijos
apie pažeidimą pateikimo, atsako tik tokiu atveju, jei įrodoma, kad asmuo negalėjo pagrįstai manyti, kad
jo teikiama informacija yra teisinga.
Tokiu atveju pranešėjas turėtų kreiptis į prokuratūrą ir apie tai pranešti.
Asmenų, pateikusių informaciją apie pažeidimus, konfidencialumas bus užtikrinamas viešojo
administravimo, tarnybinio (drausminio) nusižengimo tyrimo procedūrų ar administracinio arba
baudžiamojo proceso metu tiek, kiek tai yra objektyviai įmanoma atsižvelgiant į pateiktus duomenis ir jų
ryšį su pranešėju.