Rugsėjo 9 dieną Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius ir mero pavaduotojas Edgaras Kuturys dalyvavo Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) metiniame narių suvažiavime (Taujėnų dvare, Ukmergės r.). Susitikimo metu daug diskutuota apie pastaruoju metu šalies savivaldybėms tenkančius iššūkius – pandemijos valdymą, nelegalių migrantų krizę ir tiesioginių merų rinkimų aktualijas. Pristatyti ir kiti svarbiausi pokyčiai regionų politikos, aplinkosaugos ir energetikos, švietimo, socialinėje, sveikatos ir susisiekimo srityse.
„Krizių akivaizdoje parodėme savo vienybę, ištiesėme pagalbos ranką valstybei – kitaip ir būti negali. Tačiau centrinės ir vietos valdžios santykis turi būti nuolatinis. Savivalda turi ne vieną įsisenėjusią problemą ir krizės nėra priežastis jų nespręsti,“ – teigė LSA prezidentas M. Sinkevičius. Anot LSA prezidento, siekiant pateisinti gyventojų lūkesčius ir užtikrinti politinį stabilumą, kurį garantuoja jau antrą kadenciją veikianti tiesioginių merų rinkimų sistema, Konstitucijoje LSA ragina įtvirtinti ne tik tiesioginius merų rinkimus, bet ir mero kaip savivaldybės tarybos nario, jos pirmininko ir savivaldybės vadovo, atstovaujančio savivaldybei ir vykdančio įstatymuose nustatytus įgaliojimus, statusą.
LSA vadovas savo pranešime pabrėžė, kad asociacija ir toliau aktyviai dirba siekdama savo ilgalaikių tikslų, tarp kurių – savivaldybių finansinio savarankiškumo stiprinimas ir lankstesnės galimybės skolintis investicijoms, teisės disponuoti valstybine žeme suteikimas savivaldybėms, subalansuotas ir tvarus regionų ekonomikos augimas.
Šiemet LSA pavyko įtikinti Finansų ministeriją padidinti savivaldybių biudžetams tenkančią gyventojų pajamų mokesčio dalį 40 mln. eurų. Šiuo metu svarstomos ir savivaldybių nuosavų pajamų šaltinių didinimo galimybės peržiūrint kai kurias Nekilnojamojo turto ir Žemės mokesčių lengvatas bei naują nekomercinio nekilnojamojo turto apmokestinimo modelį priskiriant šio mokesčio pajamas savivaldybių biudžetams. Diskusijos apie būtinybę šalies savivaldybėms lanksčiau skolintis lėšų investicijoms ypač aktualios, turint galvoje, kad regionų plėtrai ketinama skirti 30 procentų Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšų 2021-2027 metų laikotarpiu. Norėdamos vykdyti šiuos projektus, savivaldybės turi prisidėti ne mažiau kaip 15 procentų savarankiškųjų lėšų, o jos yra labai ribotos. Būtent todėl suvažiavimo dalyviai – 130 delegatų iš 58 šalies savivaldybių – priėmė rezoliuciją, kurioje aukščiausios šalies institucijos raginamos Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme įtvirtinti galimybę savivaldybėms lanksčiau skolintis lėšų, reikalingų prisidėti ir įgyvendinti ES fondų finansuojamus projektus, ir taip mažinti regioninę atskirtį bei užtikrinti gyventojų konstitucines teises į kokybiškas viešąsias paslaugas, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos.
Pranešimas parengtas pagal LSA informaciją