Lietuvoje veikia gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema ir įvykus nelaimei, kai kyla pavojus gyventojų sveikatai, gyvybei, turtui ir aplinkai yra:

• įjungiamos sirenos (girdimas 3 minučių kaukiančio tono signalas „Dėmesio visiems“, reiškiantis pavojų);

išsiunčiami trumpieji perspėjimo pranešimai (į mobiliuosius telefonus siunčiamos korinio transliavimo (angl. Cell Broadcast) žinutės);

• per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją ir kitas visuomenės informavimo priemones paskelbiama informacija apie  pavojų;
• teikiamos rekomendacijos, kaip apsisaugoti.

Išgirdus įspėjamąjį garsinį civilinės saugos signalą „Dėmesio visiems“, reikia nedelsiant įsijungti Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją, išklausyti skelbiamą informaciją ir rekomendacijas, kaip elgtis.

Išgirdus civilinės saugos signalą ar pranešimą apie pavojų, svarbiausia išlikti ramiems ir veikti pagal šį oficialų algoritmą:

Įsijunkite žiniasklaidą. Nedelsdami įsijunkite LRT radiją arba televiziją. Per šiuos kanalus transliuojama oficiali informacija ir gelbėjimo tarnybų instrukcijos.

Patikrinkite telefoną. Perskaitykite įspėjamąjį pranešimą mobiliojo telefono ekrane (jei gavote korinio transliavimo žinutę).

Eikite į vidų. Jei esate lauke, skubiai užeikite į artimiausią pastatą. Uždarykite visus langus, duris ir išjunkite vėdinimo sistemas.

Pasiimkite būtiniausius daiktus. Šalia savęs pasidėkite išvykimo krepšį, dokumentus, pinigus, vaistus ir vandens atsargas.

Neskambinkite pagalbos numeriais be reikalo. Skubios pagalbos tarnybų telefoną 112 naudokite tik tuomet, kai kyla tiesioginis pavojus gyvybei ar sveikatai, kad neužblokuotumėte linijų.

Rekomenduojame iš anksto susipažinti su atmintinėmis oficialioje Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms svetainėje LT72.lt.

Pagal oficialias LT72.lt rekomendacijas, išvykimo krepšyje (kuprinėje) turi būti reikmenys, leidžiantys savarankiškai išgyventi bent 72 valandas. Visus daiktus supakuokite į vandeniui atsparius dėklus arba maišelius.

Svarbiausių daiktų sąrašas:

Dokumentai: pasai, ID kortelės, gimimo ir nuosavybės liudijimai;

Kopijos: svarbių dokumentų skaitmeninės kopijos USB atmintinėje;

Pinigai: grynieji pinigai, išskirstyti smulkiomis kupiūromis;

Ryšys: radijo imtuvas su atsarginėmis baterijomis arba prisukamas;

Elektronika: žibintuvėlis, išorinė baterija (powerbank), atsarginis telefonas;

Vanduo: bent 6 litrai vandens vienam asmeniui;

Maistas: 2–3 dienų negreitai gendantys konservai, sausi daviniai;

Įrankiai: daugiafunkcis peilis, mechaninis konservų atidarytuvas;

Ugnis: degtukai arba žiebtuvėlis vandeniui atsparioje pakuotėje;

Vaistinėlė: tvarsčiai, pleistrai, dezinfekcinis skystis, turniketas;

Vaistai: kasdien vartojami receptiniai medikamentai 7 dienoms;

Higiena: drėgnos servetėlės, muilas, tualetinis popierius, dantų šepetėlis;

Apranga: šilti rūbai, neperšlampama striukė, patogi avalynė;

Miegas: miegmaišis, turistinis kilimėlis, termoizoliacinė folinė antklodė;

Saugumas: respiratorius, darbinės pirštinės, švilpukas, lipni juosta;

Paieška: spausdintos artimųjų nuotraukos, užrašinė su telefonų numeriais;

Raktai: atsarginiai namų bei automobilio raktai;

Rūsys turi turėti tvirtas sienas ir betoninį perdengimą. Geriausia, kai namo rūsyje yra įrengtas ir antrasis išėjimas.

Taip pat reikėtų pasirūpinti ventiliacijos anga. Jeigu rūsys su langais, pripilkite į maišus smėlio, galėsite juos jais uždengti.

 Pasirūpinkite, kurioje vietoje įrengsite tualetą. Jei tokios galimybės nėra, tai gali būti ir kibiras su dangčiu.

 Rūsyje grindis patariama iškloti medinėmis lentomis ar medžio drožlių plokštėmis.

 Palei sieną reikėtų sukalti tvirtas ir plačias lentynas. Jos tiks ir daiktams, ir miegui.

Rūsyje laikykite reikalingas maisto ir vandens atsargas. Patartina turėti didelės talpos 40–50 litrų vandens statinę.

Pravers nedidelė elektrinė ir dujinė viryklės.

Rūsyje galima pastatyti ir metalinę krosnelę, kurios dūmtraukis turėtų būti išvestas į lauką.

Kilus priešo užpuolimo iš oro pavojui ar kitoms karinėms grėsmėms:

klausykitės pranešimų per Lietuvos nacionalinio radijo ar televizijos programą;

tikrinkite pranešimus mobiliajame telefone;

jei civilinės saugos signalas „Oro pavojus“ užklumpa gatvėje ar kitoje vietoje, kuo skubiau susiraskite priedangą (daubą, griovį ir pan.), požeminę pėsčiųjų perėją, tunelį, rūsį ir ten pasislėpkite;

nepasiduokite panikai, elkitės ramiai, nesinervinkite, susikaupkite ir nurimkite, perspėkite artimuosius, kaimynus;

be ypatingos priežasties nepalikite gyvenamosios vietos, nevaikščiokite gatvėmis ir atviromis teritorijomis;

gavę nurodymą slėptis, apsirenkite ir skubėkite į nurodytą, apsaugai nuo karo grėsmių pritaikytą priedangą. Su savimi pasiimkite dokumentus, pinigus, negendančių maisto produktų, geriamojo vandens, turimas asmeninės apsaugos priemones, būtiniausių medikamentų, tualetinių reikmenų, nešiojamąjį radijo imtuvą ir atsarginių elementų, mobilųjį telefoną, kuriuo galėsite siųsti ir gauti pranešimus;

jei liekate namuose, imkitės apsaugos priemonių: užgesinkite šviesą, užtraukite užuolaidas, lipnia juosta ar kt. apklijuokite langų stiklus, įleiskite į vidų savo augintinius, būkite kambaryje be langų (jei toks yra) arba slėpkitės rūsyje ar kitoje priedangoje. Jeigu slepiatės rūsyje, apie tai praneškite kaimynams arba draugams, kad jus galėtų išgelbėti užgriuvus;

automobilyje įsijunkite radiją, klausykitės informacinių pranešimų ir rekomendacijų;

• gavę nurodymą evakuotis ar išvykti, išjunkite elektrą, užsukite dujų, vandens sklendes, uždarykite langus, langines, užrakinkite duris ir atlikite visus įprastus veiksmus, kuriuos darote išvykdami bent kelioms dienoms;

stenkitės be būtino reikalo neskambinti savo artimiesiems, draugams ir pažįstamiems mobiliojo ar fiksuoto ryšio telefonais, kad ryšio linijos nebūtų perkrautos ar užblokuotos. Skambinkite tik norėdami pranešti apie būtiną pagalbą, sužeistuosius ar netikėtą pavojų.

Sprogimo vietoje (arba po sprogimo):

kriskite ant žemės ir rankomis prisidenkite galvą, jei yra galimybė, pasinaudokite priedanga. Priedangą šiuo atveju reikėtų rinktis iš arčiausiai esančių daiktų, tai gali būti pastatas, griovys, dauba, medis ar net šaligatvio bortelis;

nugriaudėjus sprogimui neskubėkite palikti priedangos, kai kurios skeveldros nukrinta netoli sprogimo vietos po keliolikos sekundžių, taip pat gali sprogti kiti (antriniai) sprogstamieji užtaisai;

įsitikinę, kad apšaudymas baigėsi ir skeveldros daugiau nekrinta, susiraskite saugią priedangą ir dar kurį laiką joje pabūkite (apšaudymas gali atsinaujinti per 1–30 minučių. Jei sprogimas įvyko pastate, naudokitės avariniais išėjimais. Naudotis liftais griežtai draudžiama;

jei yra sužeistų asmenų, padėkite jiems evakuotis į saugią vietą ir suteikite pirmąją medicinos pagalbą. Pasirinkdami saugią vietą, atkreipkite dėmesį į pažeistas pastatų konstrukcijas, nes pastatas ar jo dalis gali sugriūti;

nelieskite įtartino daikto ar sprogmens, jei yra galimybė pažymėkite įtartiną daiktą (jo perimetrą) ir įspėkite oficialias struktūras;

padėkite valyti griuvėsius, kelius, šalinti oro antpuolio padarinius.

Jeigu jūsų mieste ar gyvenvietėje pasirodė priešiški kariai:

stenkitės išlikti ramūs. Bandykite išsiaiškinti, kas vyksta ir tik tuomet spręskite, ką daryti;

jeigu matote kieme kareivius, nesiartinkite prie jų, būdami šalia galite tapti taikiniu ar atsitiktinės kulkos auka;

nebūkite smalsūs, nepasiduokite pagundai pasižiūrėti į karinę techniką, ginklus ar ginkluotus žmones iš arčiau – smalsuoliai gali būti palaikyti šnipais;\

neleiskite vaikų į gatves, jie smalsūs ir gali patekti po tanko vikšrais, nukentėti nuo važiuojančios karinės technikos, rasti sprogmenį ar neiššovusių šaudmenų;

nefilmuokite ir nefotografuokite priešo kareivių arba darykite tai nepastebimai;

kalbėdami su ginkluotu žmogumi nelaikykite rankų kišenėse, nedarykite staigių judesių. Nesiginčykite su žmogumi, kurio rankose ginklas. Negrasinkite jam tarptautinėmis institucijomis ir neapeliuokite į savo teises – ginkluoti asmenys gali būti pavargę, įsitempę, labai įtarūs ir negailestingi;

jeigu į jūsų namus įeina ginkluoti žmonės ir ketina juose įsikurti, išeikite iš namų;

jeigu jums reikia į miestą, verčiau eikite pėsčiomis, o ne važiuokite automobiliu. Rekomenduojama eiti ne mažiau kaip dviem asmenims – taip saugiau eiti dėl galimų plėšikų antpuolių. Išsiaiškinkite, kada geriau judėti mieste – dieną ar sutemus (tai gali nulemti daugybė veiksnių: snaiperių siautėjimas, artilerinių apšaudymų tendencijos, komendanto valandos režimas ir pan.).

Kai šalia aidi šūviai ar vyksta susišaudymas:

jeigu esate lauke, nebėkite, o nedelsdami griūkite ant žemės ir rankomis prisidenkite galvą. Griūkite ten, kur stovite, neieškokite švaresnės vietos;

kol aidi šūviai, stenkitės kuo labiau prisispausti prie žemės, o jiems nutilus šliaužkite į patikimesnę vietą (požeminę perėją, rūsį, pastato pirmą aukštą, griovį, už šiukšlių konteinerio ir pan.);

pasigirdus šūviams jūsų name, nesiartinkite prie langų;

jeigu pasigirsta susišaudymas, o jūs esate namuose, nedelsdami griūkite ant grindų, nušliaužkite iki jungiklio ir išjunkite šviesą, kad nebūtumėte matomi, šluotos kotu (ar kuo nors panašiu) užtraukite užuolaidas, šliaužkite į patalpą be langų (pvz., vonios kambarį);

jeigu namuose nesaugu, eikite į artimiausią, apsaugai nuo karo grėsmių pritaikytą kolektyvinės apsaugos statinį, kur jums bus suteiktas prieglobstis ir pagalba.

Paskelbus gyventojų evakavimą, bus pateikta informacija:

• laikas, per kurį privaloma išvykti iš nesaugios teritorijos;
• gyventojų, kurie neturi nuosavo transporto, evakavimo būdai;
• gyventojų evakavimo punktai (gyventojų surinkimo punktai);
• kur yra tarpiniai gyventojų evakavimo punktai (jeigu reikia);
• kur reikia evakuotis ir kur yra gyventojų priėmimo punktai (tiems, kurie evakuojasi nuosavu transportu);
• ką pasiimti;
• kokių saugumo priemonių imtis prieš paliekant namus.

Savivaldybėje esančias priedangas galite rasti interaktyviame žemėlapyje: https://www.google.com/maps/d/u/0/edit…

Priedangų sąrašas: