Nemokamos ambulatorinės slaugos paslaugos namuose (ASPN) tai – asmens sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos paciento namuose. Šių paslaugų tikslas – sudaryti sąlygas kiekvienam žmogui kuo ilgiau savarankiškai gyventi bendruomenėje, patenkinti paciento slaugos poreikius namų sąlygomis ir skatinti paciento savirūpą.

Paciento šeimos gydytojas, išrašydamas siuntimą gauti ASPN, Elektroninėje sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje užpildo elektroninę siuntimo formą. Apie tai informuojama ASPN teikianti įstaiga.

Ambulatorinės slaugos paslaugos namuose pacientams teikiamos visiškai nemokamai, jos finansuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

Kam teikiamos ambulatorinės slaugos paslaugos namuose?

Šios paslaugos skiriamos šeimos gydytojo siuntimu pacientams, kurie atitinka tam tikrus kriterijus. ASPN gavėjai:

• vaikai, turintys negalią, t. y. asmenys iki 18 metų, kuriems nustatytas nesavarankiškumo lygis ir pripažintas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis;
• suaugę asmenys, turintys negalią, t. y. asmenys, kuriems nustatytas nesavarankiškumo lygis ir nuolatinės slaugos poreikis arba nuolatinės priežiūros I lygio poreikis, didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis;
• senyvo amžiaus asmenys, t. y. senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, dėl amžiaus iš dalies ar visiškai netekę gebėjimų savarankiškai rūpintis savo asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime bei sergantys lėtinėmis ligomis, kai jiems nustatytas Bartelio indeksas yra iki 61 balo. Bartelio indeksą nustato pacientą gydantis gydytojas arba šeimos gydytojas, arba slaugytojas;
• pacientai, kuriems po gydymo stacionare dėl somatinių ligų ir pažeidimų nustatytas bendras funkcinis sutrikimas, kai jiems nustatytas Bartelio indeksas yra iki 61 balo, ir kurie kasdieniame gyvenime yra visiškai priklausomi arba beveik visiškai priklausomi nuo kitų žmonių pagalbos (turi būti pateikta užpildyta Bartelio indekso nustatymo lentelė su išvada). Bartelio indeksą nustato pacientą gydantis ir išrašantis iš stacionaro gydytojas arba šeimos medicinos paslaugas teikiantis gydytojas, arba slaugytojas;
• pacientai, kuriems yra atlikta tracheostoma ar gastrostoma ir būtinas gleivių išsiurbimas iš kvėpavimo takų.

Kas teikia ASPN paslaugas?

Ambulatorinės slaugos paslaugas teikia slaugos namuose komanda, kurią sudaro slaugytojas, slaugytojo padėjėjas ir kineziterapeutas.

Dėl informacijos apie teikiamas ASPN paslaugas prašome kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Gydytojų skatinimo dirbti Pagėgių savivaldybės VšĮ „Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centras“ programos tikslas – nustatyti skatinimo priemonių skyrimo naujai atvykstantiems dirbti trūkstamos specialybės gydytojams į VšĮ „Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centras“ tvarką, siekiant skatinti atvykti dirbti į įstaigą tam, kad būtų užtikrintas kokybiškas ir prieinamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas Pagėgių savivaldybės gyventojams.

Pagėgių savivaldybės tarybos 2021 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. T-69 „Dėl gydytojų skatinimo dirbti Pagėgių savivaldybės VšĮ „Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centras“ programos patvirtinimo“

Lietuvos Respublikos Vyriausybės Kanceliarija kartu su partneriais – Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru, Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir Lietuvos savivaldybių asociacija – įgyvendina projektą, skirtą legioneliozės prevencijai ir gyventojų sąmoningumo didinimui.

Legioneliozė – ūminė infekcinė liga, kurią sukelia vandenyje gyvenančios bakterijos, legionelės (Legionella). Nors ir ne visada plačiai aptariama, ši liga yra rimta grėsmė mūsų visų sveikatai, sukelianti pavojingas ir net mirtinas pasekmes, todėl svarbu žinoti ir suprasti, kaip nuo jos apsisaugoti.

Vienas paprasčiausių būdų išvengti legioneliozės – teisingai sureguliuoti vandens šildytuvą (boilerį) ir palaikyti tinkamą karšto vandens temperatūros lygį.

Prevencinės priemonės:

• neleisti vandeniui užsistovėti vandens sistemoje;
• jei vanduo nebuvo naudojamas ilgesnį laiką, leisti vandeniui nubėgti keletą minučių, kol bus pasiekta 50°C temperatūra;
• vykdyti stebėseną;
• stebėti sanitarinių prietaisų, vandens čiaupų, maišytuvų, žarnelių būklę;
• atlikti reguliarią dezinfekciją;
• valyti ir dezinfekuoti dušus, dušų galvutes, čiaupus;
• nuosavuose namuose – dezinfekcija bent 1 kartą per metus;
• daugiabučiuose – vadovautis pastato administratoriaus / bendrijos / jungtinės veiklos sutarties dalyvio teikiamomis rekomendacijomis apie prevencines priemones;
• teisingai sureguliuoti vandens šildytuvai (boileriai) ir tinkamas karšto vandens temperatūros lygio palaikymas.

SVARBU! Montuojant naują ar taisant seną vandens šildytuvą (boilerį), kviečiame šildytuvų platintojus ir montuotojus, įrengiant šildytuvus, ant boilerio matomoje vietoje užklijuoti informacinį lipduką, primenantį gyventojams, kaip teisingai jį sureguliuoti.

Išsami informacija pateikiama neseniai sukurtoje interneto svetainėje „Legionas prieš legioneles” https://legionas.nvsc.lt/.

Vaikai daug laiko praleidžia lauke žaisdami vaikų žaidimų aikštelėse. Jų galime rasti ne tik vaikų darželių kiemuose, parkuose, bet ir privačių namų bei daugiabučių namų kiemuose. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai atkreipia dėmesį, kad neprižiūrimos vaikų žaidimų aikštelės gali tapti sunkių traumų priežastimi, todėl jas būtina tinkamai įrengti bei prižiūrėti.  

Pagal galiojančius reikalavimus, kurie nustatyti Lietuvos higienos normoje HN 131:2023 „Vaikų žaidimų aikštelės ir patalpos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, už žaidimų aikštelių įrangos priežiūrą ir saugą atsako juos eksploatuojantys juridiniai ar fiziniai asmenys. Savininkams nepaskyrus žaidimų aikštelių eksploatuotojo, už jų priežiūrą ir saugą atsako savininkai.

Pagėgių savivaldybės administracija ragina savivaldybėje veikiančias įstaigas/organizacijas, bendruomenes, kitus fizinius ir juridinius asmenis atsakingai laikytis nustatytų reikalavimų ir sudaryti saugias sąlygas vaikams žaisti ir augti sveikiems.

Informaciją apie žaidimų aikštelių saugos reikalavimus rasite:

• Lietuvos higienos normoje HN 131:2023 „Vaikų žaidimų aikštelės ir patalpos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“.
• Metodinėse rekomendacijose „Vaikų žaidimų aikštelių priežiūra“.

TUBERKULIOZĖ (TB):

Tai infekcinė liga, kurią sukelia tuberkuliozės lazdelė, vadinama mikobakterija, pažeidžianti įvairius organus, dažniausiai – plaučius. Tinkamai negydant, gali išsivystyti aktyvi tuberkuliozės forma, kuria susirgus, mirtingumas siekia apie 50 proc.

Kaip užsikrečiama tuberkulioze (TB)?

Pagrindinis infekcijos šaltinis – žmogus, sergantis atvira plaučių tuberkuliozės forma. Tuberkuliozė plinta oro lašeliniu būdu, kai sergantis TB žmogus išskiria į aplinką TB sukėlėjus (tuberkuliozės mikobakterijas) kosėdamas, kalbėdamas, čiaudėdamas, dainuodamas ar spjaudydamas skreplius.  Atvira TB sergantis žmogus kosėdamas į aplinką išskiria seilių ir skreplių lašelius, kuriuose gali būti TB mikobakterijų. Lašelius su TB bakterijomis įkvepia kitas žmogus ir taip sukėlėjas patenka į plaučius, ten dauginasi. Kartais iš plaučių, kraujo keliu, tuberkuliozės bakterijos gali patekti į kitus organus ir juos pažeisti (inkstus, kaulus, smegenis, akis, sąnarius). Užkrečiama yra tik kvėpavimo takų (atvira plaučių ar gerklų) tuberkuliozė. Kitų organų tuberkuliozė yra neužkrečiama. Užsikrečiama dažniausiai nuo sergančiųjų tuberkulioze, su kuriais kasdien praleidžiama daug laiko. Tai  dažniausiai šeimos nariai, draugai, bendradarbiai, bendramoksliai.

Ar visi tuberkuliozės bakterijomis užsikrėtę asmenys suserga tuberkulioze?

Ne visi. Daugumos žmonių, kurie įkvepia tuberkuliozės bakterijų ir jomis užsikrečia, organizmas pajėgia kovoti su TB bakterijomis ir sustabdyti jų dauginimąsi. Tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus imuniteto. Žmonės, kurie užsikrečia, bet nesuserga, turi taip vadinamą latentinę tuberkuliozės infekciją (LTBI). Latentinė tuberkuliozė – tai latentinė tuberkuliozės infekcija (LTBI), kai žmogus yra užsikrėtęs tuberkuliozės mikobakterijomis, tačiau neserga ir neturi jokių ligos simptomų. Nors tuberkuliozės bakterijos yra organizme, tačiau jos neaktyvios (latentinė TB infekcija). Aplinkiniams jie nėra pavojingi, nes į aplinką neišskiria bakterijų. Latentinė tuberkuliozės infekcija gali pereiti į ligą, kai nusilpsta imunitetas. Apie trečdalį pasaulio gyventojų yra infekuoti TB sukėlėjais (turi latentinę infekciją). Tik vienas iš dešimties latentinę TB infekciją turintis asmuo per savo gyvenimą suserga tuberkulioze.

Ar tuberkuliozė išgydoma?

Taip. Gydymo trukmė priklauso nuo ligos formos, vidutiniškai trunka nuo 6 iki 9 mėnesių. Labai svarbu yra griežtai laikytis gydymo režimo, nes nereguliariai vartojant vaistus, kyla ligos paūmėjimo arba atsparios vaistams TB išsivystymo rizika.

Tuberkuliozės simptomai:

 Tuberkuliozės profilaktika:

• TIKRINKITĖS SVEIKATĄ. Bent kartą per metus pasitikrinkite plaučius atliekant plaučių rentgenogramą, net jei ir jaučiatės gerai. Tai labai svarbu siekiant sustabdyti sergamumą tuberkulioze.
• STIPRINKITE IMUNITETĄ. Didžiausią reikšmę saugantis nuo tuberkuliozės turi žmogaus imuninė būklė, tad laikykitės pilnavertės mitybos ir sveikos gyvensenos principų.
• LAIKYKITĖS ASMENS HIGIENOS, kosėjimo čiaudėjimo etiketo, reguliariai vėdinkite patalpas, palaikykite jų švarą.
• VENKITE ILGO BENDRAVIMO SU SERGANČIU. Venkite bendravimo su asmenimis, sergančiais atvira plaučių tuberkuliozės forma.
• SKIEPYKITE VAIKUS. Vaikus nuo susirgimų sunkiomis tuberkuliozės formomis galima apsaugoti skiepijant. Lietuvoje naujagimiai nuo tuberkuliozės skiepijami 2–3 dieną po gimimo.
• ATSIRADUS SIMPTOMAMS KREIPKITĖS Į GYDYTOJĄ. Ankstyva tuberkuliozės diagnostika – viena iš pagrindinių infekcijos plitimo valdymo priemonių. Todėl pajutus tokius simptomus kaip ilgai trunkantis kosulys (3 ar daugiau savaičių), skausmas krūtinėje, apetito stoka, svorio kritimas, nuovargis ir silpnumas, karščiavimas ir pan., būtina nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Atminkite, tuberkulioze gali užsikrėsti kiekvienas, nepriklausomai nuo jo socialinio statuso.

Nerūkymo zonų paskelbimas – tai iniciatyva, skatinanti sveikesnį gyvenimo būdą ir užtikrinanti nerūkančiųjų interesus. Taip pat tai yra galimybė formuoti sveikesnes visuomenės tradicijas, keisti rūkančiųjų įpročius bei veikti kaip auklėjamoji priemonė nepilnamečiams. Nerūkymo zonos dažniausiai skelbiamos ir įrengiamos viešojo naudojimo erdvėse, gausiai lankomose vietose, kur laisvalaikį leidžia šeimos su vaikais.

Pagėgių savivaldybės tarybos 2025 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. T-33 „Dėl nerūkymo zonų Pagėgių savivaldybės teritorijos viešosiose vietose patvirtinimo“, nerūkymo zonomis paskelbta 11 vietų.

PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĖS NERŪKYMO ZONŲ SĄRAŠAS

Vaizdinė informacija