Pagėgių miesto gimtadienis

Šiais metais minime ypatingą jubiliejų – Pagėgiams 715 metų! Pagėgiai įsikūrę aukštėliau užliejamo Nemuno slėnio pakilusioje lygumoje, vakarų vėjus užstojančio pušyno pašonėje. Į pietvakarius plyti Nemuno žemuma, kuri nusitęsia iki Kuršių marių. Miesto pavadinimo kilmė aiški – tai Gėgės upės vardas su priešdėliu pa-. Kiek sunkiau pasakyti, iš kur kilo vardas Gėgė. Vieni pasakoja, kad iš žąsų, kurios mėgo laikytis paupio balose, gagėjimo. Kiti sako, kad iš žodžio gegutė. Kalbininkai linkę manyti, jog vietovardis giminingas nebevartojamam žodžiui gegis, t.y. miškas, rojus. 

Pagėgių kaimas pirmą kartą paminėtas 1307 metais gegužės 19 d. viename skalvių aktų – Prūsijos krašto magistro Heinricho fon Plockės Karaliaučiuje išduotame žemių užrašymo ir privilegijų suteikimo akte, kuriame minimi skalvių didžiūnai Beita ir jo brolis Spudas, gyvenantys Gigen žemėje. Šio akto 1393 metų nuorašo originalas dabar saugomas Berlyne, Prūsijos kultūrinio palikimo archyve.

Pagėgiai gali didžiuotis likusiu unikaliu architektūros paveldu. Jame ryškūs trys sluoksniai – senojo kaimo, XIX a. pabaigos – XX a. pradžios vokiško miesto ir 1923-1939 m. augusio Lietuvos Respublikos centro. Pagėgiuose nemažai namų, turinčių ne tik architektūrinės, bet ir istorinės vertės.

Esame ne tik turtingi savo praeitimi, bet ir įdomūs dabartimi. Tvirtai suvokę savo istorines šaknis suprantame, kad meilė Tėvynei ir pasauliui prasideda Pagėgiuose…

Pagėgių miesto gimtadienis bus įprasmintas Pagėgių miesto šventės metu, kuri vyks 2022 m. rugpjūčio 27 d. Informaciją apie šventinius renginius sekite Pagėgių savivaldybės kultūros centro Facebook paskyroje ir internetinėje kultūros centro svetainėje www.pagegiukc.lt

 

Informacijos šaltiniai: Pagėgių savivaldybė www.pagegiai.lt; Visuotinė lietuvių enciklopedija

 

Dalintis
Skip to content