ERASMUS+ PROJEKTAI
ERASMUS+ vykdomų projektų naujienos
Prisiminimai iš Erasmus+ projekto „Food for Thought“ dienos tyrinėjant Pagėgių kraštą
Pagėgiuose vyksta tarptautiniai Erasmus+ mokymo kursai „Food for Thought“
Tinklalaidžių mini serija „Beveik laimėjau“
Projektas „Enhanced Cultural Integration and Mental Health Support Initiative for Ukrainian Refugees“
Projektas „Pagerinta kultūrinė integracija ir psichologinė parama Ukrainos pabėgėliams Tauragės apskrityje“ skirtas Ukrainos pilietybę turintiems asmenims, gyvenantiems Tauragės apskrityje, įskaitant Pagėgius. Pagrindinis dėmesys skiriamas jaunimui nuo 14 iki 29 metų, o prireikus į veiklas ir konsultacijas įtraukiami ir šeimos nariai, kad parama būtų veiksmingesnė.
Projektu siekiama dviejų aiškių pokyčių. Pirmas yra stipresnė emocinė gerovė ir didesnis atsparumas stresui. Antras yra lengvesnė kultūrinė integracija, daugiau tarpusavio ryšio su vietos bendruomene ir saugesnė erdvė kalbėtis apie patiriamus iššūkius.
Veiklos paremtos praktiniais metodais, kurie padeda kasdienybėje. Dalyviai turi galimybę gauti individualias konsultacijas, dalyvauti grupiniuose užsiėmimuose ir dirbtuvėse, kuriose taikomi dėmesingo įsisąmoninimo pratimai, kvėpavimo praktikos, refleksija, kūrybiniai metodai, gamtoje vykstančios veiklos. Kartu vyksta kultūrinės pažinties užsiėmimai, skirti geriau suprasti vietos tradicijas ir kasdienius socialinius kontekstus.
Projektas kuriamas taip, kad veiklos būtų pritaikomos pagal realius dalyvių poreikius. Informacija apie veiklas skleidžiama per ugdymo įstaigas, vietos organizacijas ir bendruomenes, taip pat per pačių ukrainiečių buriamas iniciatyvas. Dalis veiklų ir komunikacijos vyksta skaitmeniniais kanalais, kad dalyviams būtų paprasčiau įsitraukti ir gauti informaciją.
Solidarumo tinklas jungia Tauragės regiono ukrainiečius ir vietos gyventojus, siekiančius kurti bendruomeniškus ryšius ir tarpusavio palaikymą. Dalyviai kviečiami į užsiėmimus, kurie skatina pažintį, emocinį atsparumą ir integraciją. Pirmieji susitikimai vyko Pagėgiuose, Tauragėje ir Vilkyškiuose – juose dalyviai kūrė, dalinosi patirtimis ir mokėsi streso valdymo bei savipagalbos būdų.
Prisijunk: www.facebook.com/groups/1568040304102347/
Projekto metu buvo vykdoma kiekybinė apklausa, kuri padėjo suprasti dalyvių emocinę savijautą, patiriamą stresą, integracijos jausmą ir emocinės pagalbos prieinamumą. Apklausa vykdoma etapais, kad būtų galima įvertinti situaciją pradžioje ir pokyčius dalyvaujant veiklose.
Pirmas etapas parodė aiškų emocinės paramos poreikį. Apklausą užpildė 23 respondentai, didžioji dalis buvo 11 iki 13 metų amžiaus. Bendra emocinė savijauta vidutiniškai įvertinta 3,91 iš 5. 56,5 % nurodė, kad neturi galimybės gauti psichologinės pagalbos. Streso ir nerimo dažnis vidutiniškai įvertintas 3,13 iš 5. Integracijos jausmas vidutiniškai 4,04 iš 5, o pažintis su Lietuvos kultūra 3,87 iš 5. 78,3 % teigė turintys žmogų, su kuriuo gali atvirai pasikalbėti apie sunkumus.
Antras etapas parodė stiprų pokytį streso valdymo gebėjimuose ir socialiniame palaikyme. Dalyvavo 27 respondentai. Gebėjimas valdyti stresą augo nuo 3,87 iki 4,22 iš 5. Didesnė dalis dalyvių nurodė turintys artimų žmonių, su kuriais gali kalbėtis apie sunkumus, rodiklis augo iki 89 %. Kartu išryškėjo iššūkis, susijęs su psichologinės pagalbos prieinamumu, dalis jaučiančių, kad turi prieigą prie pagalbos, sumažėjo iki 26 %. Tai rodo poreikį aiškiau informuoti apie paslaugas ir stiprinti pagalbos matomumą.
Projekto „Pagerinta kultūrinė integracija ir psichologinė parama Ukrainos pabėgėliams” rekomendaciniai metodai
Metodinė knygutė
Projektas užbaigtas, o pagrindiniai pasiekti rezultatai rodo realų poveikį dalyvių emocinei gerovei ir bendruomeniniam ryšiui. Projekto tikslas buvo suburti mūsų regione gyvenančius ukrainiečius jaunuolius, suteikti jiems psichologinę pagalbą, skatinti bendras iniciatyvas ir stiprinti ryšį su vietos bendruomene.
Per projekto laiką įkurta Facebook grupė „Solidarumo tinklas“, kuri padeda greitai pasiekti dalyvius ir palaikyti bendruomenę. Įgyvendinta 15 iniciatyvų, kuriose vyko meno terapijos užsiėmimai, kultūrinės pažintys, sporto veiklos ir kulinariniai susitikimai. Projekto veiklose sudalyvavo 280 dalyvių, iš jų 121 unikalus dalyvis. 8 jaunuoliai gavo individualias psichologines konsultacijas.
Svarbi projekto dalis yra parengta metodų knygutė su praktiniais metodais, kurią galima naudoti dirbant su jaunimu ir bendruomenėmis. Ši knygutė jau dalinama kitoms organizacijoms, kaip aiškus ir lengvai pritaikomas pagalbos priemonių rinkinys.
Apklausos duomenys patvirtina, kad stipriausias teigiamas pokytis matomas ten, kur projektas aktyviausiai veikė, streso valdymo gebėjimai ir socialinis palaikymas. Kartu apklausa priminė kryptį ateičiai, psichologinės pagalbos prieinamumas išlieka svarbus klausimas, todėl šiai temai verta skirti papildomą dėmesį ir po projekto.
Nuorodos:
Metodinė knygutė.
Facebook grupė „Solidarumo tinklas“
Projektas „Supporting Integration of Ukrainian Refugees: The Human Library Method“
„Supporting Integration of Ukrainian Refugees: The Human Library Method“ yra Erasmus+ KA152 jaunimo mainų projektas, kurį įgyvendino Pagėgių savivaldybės administracija kartu su tarptautiniais partneriais. Projekte dalyvavo 6 organizacijos iš Lietuvos, Šiaurės Makedonijos, Turkijos, Sakartvelo, Bulgarijos ir Vokietijos.
Pagrindinis projekto metodas yra Gyvoji biblioteka. Tai renginio formatas, kuriame „knygomis“ tampa žmonės ir jų tikros patirtys, o „skaitymas“ vyksta kaip pokalbis. Šis metodas padeda kurti pagarbų dialogą, mažinti stereotipus ir stiprinti empatiją, ypač kalbant apie migracijos, karo patirties, integracijos ir bendruomeniškumo temas.
Projektas buvo orientuotas į praktinį pritaikymą. Dalyviai tarptautiniuose mainuose pasiruošė, o vėliau metodą taikė vietiniuose renginiuose, kad Gyvosios bibliotekos patirtį galėtų patirti mokyklų bendruomenės, bibliotekos lankytojai ir vietos gyventojai.
Pagrindinė projekto veikla buvo aštuonių dienų jaunimo mainai Lietuvoje, Skaudvilėje, vykę 2025 m. kovo 28 d. – balandžio 4 d. Mobilume dalyvavo 30 jaunuolių. Juos lydėjo 6 grupių lyderiai, o veiklose dalyvavo ir 1 fasilitatorius.
Dalyvių sudėtis buvo subalansuota tarptautiniu principu. Iš kiekvienos siunčiančios šalies dalyvavo po 5 jaunuolius. Tai reiškia, kad projekte dalyvavo jaunimas iš 6 šalių, Lietuva, Šiaurės Makedonija, Turkija, Sakartvelas, Bulgarija, Vokietija.
Pagal amžių dauguma dalyvių buvo 18–25 metų amžiaus grupėje, 22 dalyviai. 8 dalyviai buvo 13–17 metų amžiaus grupėje. Pagal lytį dalyvavo 22 moterys ir 8 vyrai.
Mainų turinys buvo orientuotas į Gyvosios bibliotekos metodo supratimą ir praktinį taikymą. Dalyviai mokėsi, kaip kurti saugią erdvę jautrioms temoms, kaip moderuoti pokalbį, kaip paruošti „gyvąsias knygas“, kaip pasirūpinti dalyvių emociniu saugumu ir kaip pritaikyti metodą skirtingoms auditorijoms. Mainų pabaigoje didžiausias dėmesys buvo skirtas pasiruošimui vietiniams renginiams, kad metodas būtų įgyvendintas realiose bendruomenėse.
Per ir po tarptautinių jaunimo mainų Gyvosios bibliotekos metodas buvo įgyvendintas vietiniuose renginiuose. Renginiai vyko Skaudvilės gimnazijoje, Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje ir Pagėgių savivaldybės kultūros centre. Į renginius įsitraukė daugiau kaip 200 dalyvių, mokiniai, jaunimas, bendruomenės nariai ir kiti vietos gyventojai.
Vietinių renginių tikslas buvo sukurti saugią erdvę dialogui ir susitikimui su tikromis patirtimis. Lankytojai galėjo užduoti klausimus „gyvosioms knygoms“, išgirsti istorijas ir reflektuoti apie stereotipus, empatiją, atskirtį ir integracijos iššūkius.
Užsienio partneriai taip pat įgyvendino panašau pobūdžio, tačiau mažesnius renginius savo šalyse.
Įrankų rinkinį parsisiųsti galite čia.
Projekto rezultatai matomi trimis lygiais, dalyvių mokymasis, vietos bendruomenės įsitraukimas ir sukurti sklaidos ištekliai.
Tarptautinių mainų rezultatai jaunimui
30 jaunuolių iš 6 šalių įgijo praktinį supratimą, kaip įgyvendinti Gyvosios bibliotekos renginį nuo paruošimo iki moderavimo. Dalyviai stiprino gebėjimą vesti dialogą jautriomis temomis, dirbti tarpkultūrinėje grupėje, pristatyti savo patirtis saugioje aplinkoje ir laikytis susitarimų, kurie saugo dalyvių emocinį saugumą. Tai ypač svarbu kalbant apie karo patirtį, migraciją, integracijos iššūkius ir stereotipų poveikį.Vietinių renginių rezultatai Pagėgių savivaldybėje ir regione
Gyvosios bibliotekos renginiai pasiekė daugiau kaip 200 dalyvių. Vietos jaunimas ir bendruomenė turėjo galimybę susitikti su tikromis istorijomis ir užduoti klausimus gyvai, o tai dažnai sukuria gilesnį supratimą nei informacija iš socialinių tinklų ar antraščių. Renginiai sustiprino bendruomenės dialogą apie empatiją, įtrauktį ir pagarbų bendravimą, taip pat paskatino mokyklų ir vietos įstaigų susidomėjimą metodu.Sklaidos rezultatai ir tęstinumas
Projektas paliko aiškius produktus, kuriuos galima naudoti toliau, įrankių rinkinį ir vaizdo pasakojimą dalyvių akimis. Šie ištekliai leidžia metodą taikyti ir po projekto pabaigos, planuojant renginius mokyklose, bibliotekose, jaunimo erdvėse ar bendruomeniniuose susitikimuose. Projekto patirtis taip pat sustiprino Pagėgių savivaldybės administracijos ir partnerių bendradarbiavimo kompetencijas tarptautiniu lygmeniu, nes mobilumas buvo įgyvendintas su 6 organizacijomis ir aiškiu dalyvių srautų planavimu.
Projektas „Food for Thought“
„Food for Thought“ yra Erasmus+ KA153 jaunimo darbuotojų mobilumo projektas, kurį koordinuoja Pagėgių savivaldybės administracija kartu su partneriais iš Rumunijos, Vokietijos, Graikijos, Italijos, Bulgarijos ir Turkijos. Pagrindinis projekto tikslas yra sustiprinti jaunimo darbuotojų kompetencijas sveikos mitybos, tvaraus gyvenimo būdo ir medijų raštingumo temose, kad šios žinios virstų praktiškomis veiklomis su jaunimu vietos bendruomenėse.
Projekte numatytas tarptautinis mokymų kursas Pagėgiuose, kuriame dalyvaus 30 jaunimo darbuotojų, iš jų 28 dalyviai ir 2 fasilitatoriai. Mokymai sukurti kaip praktinis formatas, orientuotas į aiškiai pritaikomus metodus. Dalyviai gilinsis į valgymo įpročių formavimą, maisto etikečių skaitymą, valgiaraščio planavimą, tvarų gaminimą, biudžetui draugiškus sprendimus, fizinio aktyvumo ir emocinės gerovės ryšį. Atskirai nagrinėjama, kaip atpažinti ir kritiškai vertinti su mityba susijusią dezinformaciją, klaidinančias reklamas ir socialinių tinklų tendencijas.
Svarbi projekto dalis yra tęstinumas po mobilumo. Kiekviena dalyvaujanti organizacija planuoja vietines sklaidos veiklas, dirbtuves, informavimo iniciatyvas arba mentorystės veiklas, kad mokymų rezultatai pasiektų jaunus žmones. Plane numatyta, kad tiesioginę naudą per vietines veiklas gaus ne mažiau kaip 200 jaunuolių, o platesnė komunikacija per skaitmeninius kanalus, vietos renginius ir publikacijas pasieks didesnę auditoriją. Projekte taip pat numatoma stiprinti bendradarbiavimą su savivaldybėmis ir vietos institucijomis, kad sveikos mitybos, tvarumo ir kritinio mąstymo temos turėtų vietą jaunimo politikos ir jaunimo darbo praktikoje.
Projektas „Fashion Forward“
Fashion Forward yra Erasmus+ KA152 jaunimo mainų projektas, kurį koordinuoja Pagėgių savivaldybės administracija kartu su partneriais iš Šiaurės Makedonijos, Turkijos, Sakartvelo, Bulgarijos ir Vokietijos.
Projektas orientuotas į greitosios mados poveikį aplinkai ir visuomenei bei į jaunų žmonių vaidmenį kuriant atsakingesnius vartojimo įpročius. Projekto veiklos planuojamos taip, kad jaunimas ne tik geriau suprastų, kas slypi už pigių ir greitai keičiamų drabužių pasirinkimų, bet ir įgytų realių įgūdžių, kuriuos gali taikyti kasdien.
Projekte numatyti jaunimo mainai Lietuvoje. Juose dalyvaus 37 asmenys, iš jų 28 dalyviai, 7 grupių vadovai ir 2 fasilitatoriai. Mokymų kryptys apima tvarumo temą kūrybinėse veiklose, žiedinės ekonomikos principus, drabužių perdirbimą, tekstilės taisymą, tvaresnio dizaino idėjas ir jaunimo verslumo pagrindus. Taip pat numatyta stiprinti jaunimo lyderystę, kad dalyviai gebėtų inicijuoti vietines veiklas, dirbtuves ir komunikacijos veiksmus, kurie įkvėptų bendraamžius rinktis tvaresnę madą.
Svarbi projekto dalis yra įtrauktis. Projektas planuojamas taip, kad suteiktų daugiau galimybių dalyvauti jaunuoliams, kuriems trūksta prieigos prie kūrybinių industrijų, tvarumo ugdymo ar tarptautinių patirčių.
Projektas „TAPK - Tauragės apskrities pokyčių kūrėjai“
TAPK – Tauragės apskrities pokyčių kūrėjai, yra Erasmus+ KA154 jaunimo dalyvavimo projektas, skirtas stiprinti bendradarbiavimą tarp Tauragės apskrities savivaldybių jaunimo reikalų tarybų, jaunimo centrų ir savanoriškų organizacijų. Projekte dalyvauja Tauragės, Jurbarko, Šilalės ir Pagėgių jaunimas bei su jaunimu dirbantys specialistai. Projekto ašis yra vienodesnė jaunimo politikos įgyvendinimo kokybė regione ir aiškesnis jaunimo balso atstovavimas savivaldybių lygmeniu.
Projektu siekiama, kad jaunimas realiai įsitrauktų į vietos sprendimų priėmimą, stiprintų pilietinį aktyvumą ir dažniau rinktųsi savanorystę. Tam planuojama kurti bendrą jaunimo politikos modelį, kuris padėtų savivaldybėms veikti nuosekliau, dalintis veiksmingomis praktikomis ir mažinti skirtumus tarp rajonų, kur jaunimo galimybės iki šiol vystėsi netolygiai.
Įgyvendinimas paremtas jaunimo dalyvavimo renginiais be mobilumų. Numatyti vizitai į skirtingų savivaldybių jaunimo erdves ir centrus, teminės diskusijos apie atvirą ir mobilų darbą su jaunimu, savanorystės skatinimą, iniciatyvų ir projektų kūrimą, bendri jaunimo reikalų tarybų narių mokymai, savanorių ir savanoriškos veiklos organizacijų tinklo susitikimas, jaunimo konferencija ir apskrities jaunimo vizitas į LR Seimą bei Jaunimo reikalų agentūrą.
Projektas taip pat numato mentorystės mechanizmą, kai mažiau patirties turintys jaunuoliai mokosi iš labiau patyrusių, o mokymosi rezultatai fiksuojami Youthpass sertifikatais. Dalyvavimas projekto veiklose yra savanoriškas.
Pagėgių savivaldybė šiame projekte dalyvauja kaip partneris. Viena iš numatytų veiklų vyksta Pagėgių atviroje jaunimo erdvėje, kur planuojama diskusija apie jaunimo iniciatyvų, pasiūlymų ir projektų kūrimą.
Projektas „Reverse the Odds“
„Reverse the Odds“ yra Erasmus+ KA210 mažos apimties partnerystės projektas jaunimo srityje, skirtas jaunimo lošimų rizikų prevencijai. Projekte dirbama su klausimu, kuris daugeliui suaugusiųjų atrodo „tolimas“, bet jaunimui yra kasdienybė. Lošimai ir lošimą primenantys mechanizmai pasiekia per telefoną, per socialinius tinklus, per sporto statymų reklamą, per žaidimus ir jų mokamus prizus.
Projektas jungia partnerius iš Lietuvos, Vokietijos, Graikijos ir Serbijos. Bendras tikslas yra didinti supratimą apie lošimų žalą, sukurti prevencines priemones jaunimui ir jaunimo darbuotojams, o taip pat stiprinti vietos bendruomenių gebėjimą kalbėti apie šią temą aiškiai, atvirai ir be moralizavimo.
Projekto logika paprasta. Pirmiausia renkame duomenis ir matome realią situaciją, kaip jaunimas susiduria su lošimais. Tada kuriame praktinius įrankius, kurie padeda prevenciją perkelti į mokyklas, jaunimo erdves, stovyklas, savivaldybių diskusijas. Po to sekantis žingsnis yra viešinimas, kampanijos turinys ir tinklalaidės, kad žinutė pasiektų jaunimą jų pačių kanalais.
Pagėgių komanda prisijungė prie tarptautinės „Reverse the Odds“ stovyklos Niše, Serbijoje, kuri vyko rugpjūčio 18–22 d. Tai buvo intensyvi darbo savaitė, skirta ne bendram susipažinimui, o konkretiems projekto produktams ir vietinių veiklų planavimui.
Stovyklos metu dalyviai dirbo keliose kryptyse. Viena kryptis buvo e gidas apie jaunimo lošimų prevenciją. Komandos rinko turinį, struktūravo temas ir sutarė, kaip pateikti informaciją taip, kad ji būtų suprantama jaunimui ir naudinga specialistams. Kita kryptis buvo tinklalaidžių idėjos. Buvo ieškoma formatų, kaip suteikti balsą jaunimui ir kaip kalbėti apie rizikas taip, kad tema nebūtų atstumianti.
Taip pat vyko praktiniai užsiėmimai apie kampanijų planavimą ir skaitmeninę komunikaciją. Dalyviai mokėsi planuoti tikslines žinutes, pasirinkti auditorijas, kanalus, turinio tipus ir įsivertinti, kas veikia prevencijoje, kai konkurencija yra didelė, o dėmesio laikas trumpas. Stovyklos pabaigoje komandos parengė vietinių iniciatyvų planus, kad grįžus būtų aišku, ką darome pirmiausia, su kuo kalbamės, kur rodome tyrimo rezultatus ir kaip įtraukiame jaunimą.
Vietinės veiklos orientuotos į tris grupes. Pirma, sukurti erdves pokalbiui su pačiu jaunimu, kad prevencija būtų paremta jų realia patirtimi, o ne tik teorija. Antra su sprendimų priėmėjais, nuo jaunimo organizacijų lygio, iki savivaldybių tarybų. Trečia, su jaunais žmonėmis dirbančiais asmenimis dalintis sukurtais resursais ir praktikomis, stengiantis kelti jų kompetencijas ir didinti žinias apie lošimus ir jų prevenciją.
Įvykusios iniciatyvos:
Pristatymas Skaudvilės atviroje jaunimo erdvėje, 25 dalyviai
Skaudvilėje projektas ir tyrimo rezultatai pristatyti jaunimo stovyklos metu. Pristatymas vyko kaip pokalbis, o ne paskaita. Jaunuoliai aptarė, kur dažniausiai pamato lošimų turinį, kas jiems atrodo „žaidimas“, o kas jau yra rizika. Diskusijoje išryškėjo, kad reklama ir lengvas pasiekiamumas telefone daro įtaką net tada, kai jaunuolis neturi tikslo lošti. Ši veikla padėjo geriau suprasti, kokia žinutė jaunimui skamba įtikinamai ir kokia tiesiog praeina pro šalį.
Susitikimas su Lietuvos moksleivių sąjungos Tauragės skyriumi, 8 dalyviai
Šiame susitikime tyrimo rezultatai ir projekto kryptys pristatytos mokyklų prezidentams. Akcentas buvo mokyklos kaip prevencijos erdvė. Diskutuota, kaip atpažinti riziką tarp bendraamžių, kokios veiklos mokykloje gali būti realiai įgyvendinamos, ir kaip kalbėti apie lošimus taip, kad pokalbis nesibaigtų vien draudimais. Susitikimas buvo svarbus ir dėl to, kad mokinių savivalda gali tapti kanalu kampanijai ir prevencinėms veikloms.
Pristatymas Pagėgių jaunimo reikalų tarybos išplėstiniame posėdyje, 19 dalyvių
Išplėstiniame posėdyje projektas pristatytas kartu su diskusija apie lošimų prevenciją savivaldybės lygmeniu. Dalyvavo politikai, jaunimo lyderiai ir partneriai. Pristatymas padėjo įvardyti, kokių priemonių prevencijai reikia vietoje, kokios auditorijos yra jautriausios, ir kaip savivaldybė gali prisidėti per informavimą, renginius, jaunimo erdves ir mokyklų bendruomenes.
Pristatymas Tauragės jaunimo reikalų taryboje, 10 dalyvių
Taryboje pristatytas tyrimas ir projekto veiklos, o didžiausias dėmesys skirtas praktiniams žingsniams. Aptarta, kaip įtraukti jaunimo organizacijas, kaip pasiekti jaunuolius, kurie į jaunimo erdves neateina, ir kaip kurti prevenciją, kuri būtų nuosekli, o ne vienkartinė. Diskusija padėjo susidėlioti, kur projektas gali turėti tęstinumą ir po aktyvios fazės.
Tauragėje įvyko projekto „Reverse the Odds“ susitikimas su Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentu Umberto Masi. Pokalbyje daug dėmesio skirta internetiniams lošimams ir skaitmeninėms formoms, kurios jaunimui dažnai atrodo kaip pramoga, pavyzdžiui vaizdo žaidimuose pasitaikantys mokami atsitiktiniai prizai. Taip pat aptarta, kaip lošimų turinys ir reklama veikia jaunuolių pasirinkimus, ypač kai kalbame apie labiau pažeidžiamas grupes ir bendraamžių įtaką.
Didelis pristatymas Tauragėje konferencijoje apie manipuliacijas ir smurtą, 66 dalyviai
Konferencijoje „Manipuliacijos: kaip atpažinti ir stiprinti atsparumą smurtui“ projektas pristatytas platesnei auditorijai, kurią sudarė įvairių institucijų atstovai ir bendruomenė. Čia tyrimo rezultatai buvo pateikti kaip manipuliacijų ir priklausomybių rizikos dalis, o po pristatymo vyko diskusija apie tai, kaip lošimų reklama, „greito uždarbio“ pažadai ir skaitmeninės platformos prisideda prie rizikingų pasirinkimų normalizavimo.
Projekto diskusija Skaudvilėje vykusiuose jaunimo mainuose, 44 dalyviai
Tarptautinėje jaunimo grupėje buvo pristatytas projektas ir jo veiklos, o po to vyko diskusija, kurioje jaunuoliai lygino savo šalių patirtis. Tokie palyginimai padeda aiškiau pamatyti, kas yra bendra visur, pavyzdžiui reklama ir telefonas kišenėje, ir kas skiriasi, pavyzdžiui lošimų kultūra ir prieinamumas. Ši veikla sustiprino projekto tarptautinį aspektą ir papildė vietinį suvokimą platesniu kontekstu.
Diskusija Pagėgių gimnazijoje su meru ir savivaldybės atstovais, apie 80 jaunuolių
Gimnazijoje įvyko didelė diskusija apie lošimų žalą ir prevenciją, kurioje dalyvavo apie 80 jaunuolių. Diskusija buvo svarbi tuo, kad jaunimas galėjo tiesiogiai kalbėtis su sprendimų priėmėjais. Aptartos prevencijos priemonės, jaunimo informavimo formatas, ir tai, kaip mokykla ir savivaldybė gali veikti kartu, kad tema būtų matoma ir suprantama.
Serijoje penkiais epizodais nuosekliai atskleidžiama, kaip lošimas ir į lošimą panašūs skaitmeniniai žaidimai gali prasidėti kaip paprasta pramoga, o vėliau nepastebimai pereiti į įprotį, rizikingą elgesį ir realias pasekmes. Pokalbiuose dalyvaujantys anoniminiai pašnekovai dalinasi asmeninėmis patirtimis, o kartu analizuojami psichologiniai mechanizmai, kurie palaiko norą „dar kartą pabandyti“, stiprina kontrolės iliuziją ir keičia laiko bei pinigų suvokimą. Serija skirta padėti klausytojams atpažinti ankstyvus signalus, suprasti, kad problema dažnai kyla iš žmogiškų sprendimų priėmimo procesų, ir kritiškai įvertinti savo kasdienius įpročius skaitmeninėje aplinkoje. Straipsnio pabaigoje pateikiami visi epizodai su detaliais aprašymais ir nuorodomis klausymui.
Tinklalaidžių mini serija „Beveik laimėjau“ sukurta pagal projektą Reverse the Odds (Project No. 2024-3-DE04-KA210-YOU-000280177), finansuojamą Europos Sąjungos lėšomis.
Beveik laimėjau: Lošimas kaip laisvalaikis
https://open.spotify.com/episode/5VpI49HYrsOpMdvCsfayyH?si=thb6ANMsRx6YciSAkTFgqQ
Pirmajame epizode kalbame apie tai, kaip lošimas dažnai prasideda visiškai nekaltai – kaip pramoga ar laisvalaikio forma. Anonimiškai savo patirtimi dalinasi svečias, kuris dar mokyklos laikais su draugais lankydavosi vietiniame kazino. Jis pasakoja apie pirmuosius bandymus, sėkmingus laimėjimus ir jausmą, kad viskas yra kontroliuojama. Epizode aptariame, kodėl tokios patirtys atrodo nekeliančios rizikos ir kaip lengvai lošimas tampa „normaliu“ kasdienybės elementu.
Beveik laimėjau: Kodėl visada atrodo, kad dar vienas kartas – gera idėja
https://open.spotify.com/episode/1ZJF7AKtVVK7jA12HWbKOm?si=InfTcVZCRm2nIlK7FE-djQ
Antrajame epizode gilinamės į psichologinius mechanizmus, kurie palaiko lošimą. Anoniminis svečias dalinasi, kaip mąstymas palaipsniui keitėsi – nuo paprasto smalsumo iki nuolatinio noro „dar kartą pabandyti“. Kalbame apie kontrolės iliuziją, „beveik laimėjau“ jausmą, laiko ir pinigų suvokimo pasikeitimą. Epizodas padeda suprasti, kad lošimas nėra apie silpną valią, o apie labai žmogiškus sprendimų priėmimo procesus.
Beveik laimėjau: Kai pradedi prarasti daugiau, nei laimi
https://open.spotify.com/episode/5vuz2S3o9NcQHJNTfenZss?si=fuxkSOONT_OKEeq_6lEQ8A
Trečiajame epizode pokalbis natūraliai pereina prie pasekmių. Svečias atvirai pasakoja, kaip lošimas pradėjo atimti vis daugiau laiko, kaip atsirado poreikis skolintis pinigų ir kaip tai paveikė kasdienius sprendimus. Nors pradžioje viskas atrodė valdoma, ilgainiui tapo aišku, kad prarandama daugiau nei laimima. Epizode aptariame, kodėl šios pasekmės dažnai pastebimos per vėlai ir kaip svarbu atkreipti dėmesį į ankstyvus signalus.
Beveik laimėjau: Priklausomybė, kuri atrodo nekalta
https://open.spotify.com/episode/61EP6gWYQWxyovG14JM9If?si=Qku0aLnARMKk5RGf7Cjpog
Ketvirtajame epizode viena iš podcasto pašnekovių dalinasi savo patirtimi, susijusia su skaitmeniniu kortų žaidimu, kuris dar mokyklos laikais tapo kasdienio gyvenimo dalimi. Iš pradžių tai atrodė kaip paprasta pramoga telefone, tačiau ilgainiui žaidimas pradėjo atimti vis daugiau laiko, dėmesio ir pinigų. Pašnekovė pasakoja, su kokiais sunkumais susidūrė, kaip tai paveikė mokslus, emocinę būseną ir santykį su pinigais, bei kaip pamažu suprato, kad situacija nebėra tokia nekalta, kaip atrodė pradžioje.
Beveik laimėjau: Kai žaidimas tampa panašus į lošimą
https://open.spotify.com/episode/281APHzYI2jlZcPNQZXqqY?si=NSfljEwSSGOvPZD9QgcwmQ
Paskutiniame epizode viena iš pašnekovių dalinasi savo patirtimi su populiariu mobiliuoju žaidimu, o pokalbio metu analizuojame, kuo tokio tipo žaidimai tampa panašūs į lošimą. Kalbame apie atsitiktinumo elementus, nuolatinį skatinimą grįžti, emocinius pakilimus ir nusivylimus bei tai, kaip nepastebimai žaidimas gali pradėti užimti per daug vietos kasdienybėje. Epizodas apibendrina visą podcast’ų seriją ir kviečia klausytojus kritiškai pažvelgti į savo įpročius bei pasirinkimus.
Visi epizodai:
https://open.spotify.com/show/0gh0wIceroidWnClyKpC4U
Lietuvoje „Reverse the Odds“ rėmuose atlikta anoniminė jaunimo apklausa apie lošimų patirtis, požiūrį ir rizikų atpažinimą. Apklausa buvo vykdoma internetu, dalyvavimas buvo savanoriškas ir anoniminis. Iš viso apklausą užpildė 302 jauni žmonės, daugiausia 14–29 metų amžiaus grupėje.
Tyrimas parodė, kad lošimo patirtis nėra „visuotinis“ reiškinys, bet rizika yra reali. Lygiai pusė respondentų nurodė, kad niekada nebuvo dalyvavę jokioje lošimo ar lošimą primenančioje veikloje. Kita pusė nurodė bent vieną patirtį, kuri gali būti susijusi su lošimu ar lošimą primenančiais elementais.
Svarbi tyrimo įžvalga yra suvokimo spraga. Didžioji dalis jaunimo atpažįsta tradicines lošimų formas, tačiau daliai jaunų žmonių ne visi skaitmeniniai mechanizmai atrodo kaip lošimas. Tai ypač aktualu kalbant apie vaizdo žaidimų elementus su mokamais atsitiktiniais prizais. Toks „nepavadinimas lošimu“ apsunkina prevenciją, nes jaunuolis gali nevertinti rizikos, net jei elgesys turi lošimui būdingų bruožų.
Tyrimas taip pat naudingas tam, kad prevencija būtų nukreipta ten, kur jaunimas realiai susiduria su tema. Ne vien fizinė lošimų vieta, o ekranas, reklama, sporto statymai, žaidybiniai mechanizmai ir normalizuojančios žinutės. Dėl to projekto veiklose daug dėmesio skiriama kritiniam mąstymui, reklamos atpažinimui, socialinių normų spaudimo supratimui ir praktiniams sprendimams, ką daryti, kai rizika jau atsiranda.