Erasmus+ mažos apimties jaunimo partnerystės projektas „Reverse the Odds“ (2024-3-DE04-KA210-YOU-000280177) siekia didinti supratimą apie azartinių lošimų keliamą riziką jaunimui ir stiprinti prevenciją. Dėl virtualių lošimų plėtros ir žaidimų elementų gamifikacijos Lietuvoje azartiniai lošimai tapo paplitusia jaunuolių laisvalaikio forma ir kelia naujų iššūkių tiek politikos formuotojams, tiek švietėjams. Projekto metu taip pat sukurta informacinė brošiūra, pristatanti projekto tikslus, veiklas ir partnerius.
Jaunimo tyrimo rezultatai
Projekto rėmuose atlikta anoniminė „Reverse the Odds“ apklausa (2025 m.) apėmė 14–27 metų respondentus ir atskleidė nerimą keliančius modelius. Nors tyrimo imtis nėra reprezentatyvi Lietuvos mastu (302 jaunuoliai iš Tauragės apskrities), ji leidžia geriau suprasti jaunimo įpročius ir suvokimą apie lošimus mūsų regione:
Paplitimas. 2018–2019 m. Lietuvos lošimų priežiūros tarnyba skaičiavo, kad 16–24 m. amžiaus grupėje azartinius lošimus per 12 mėn. išbandė apie 15–18 proc. jaunuolių. Tačiau naujų tyrimų trūkumas ir sparčiai plintanti internetinių lošimų rinka leidžia manyti, kad realūs skaičiai yra didesni.
Pirmoji patirtis. Dauguma apklausos dalyvių bent kartą buvo lošę, nors save laikė „nelošiančiais“. Pirmoji lošimų patirtis dažniausiai prasidėdavo 13–16 m., kai kurie respondentai lošė dar jaunesni – iki 12 m., pvz., statydami su draugais ar pirkdami loterijos bilietus.
Dažnumas ir formos. Dauguma lošė retai (kartą ar du per mėnesį), bet nedidelė grupė lošė kas savaitę ar dažniau, ypač sporto statymuose ir internetiniuose kazino. Populiariausios formos buvo loterijos, sporto statymai, internetiniai kazino žaidimai ir žaidimų elementai su atsitiktiniais rezultatais („loot boxes“). Pastarieji dažnai nebuvo suvokiami kaip lošimai.
Rezultatai rodo ankstyvą susidūrimą su lošimais, menką rizikų suvokimą ir greitą lošimų normalizaciją internete. Šie duomenys patvirtina bendras Europos tendencijas, kad paaugliai dažnai neidentifikuoja nedidelių statymų ar žaidimų elementų kaip azartinių lošimų.
Akademinė analizė
Parengta akademinė ataskaita „From Curiosity to Risk: Understanding Gambling Among Lithuanian Youth“ analizuoja lošimų prieinamumą, teisinę aplinką ir jaunimo psichologinius ypatumus. Ataskaitoje pabrėžiama:
Lošimų socialinė žala. Azartiniai lošimai iš nišinės pramogos virto pelninga pramone ir daro įtaką jaunuolių psichikos sveikatai, finansiniam saugumui ir socialiniam gyvenimui.
Pažeidžiamumas. Paaugliai dėl vystymosi ypatumų labiau linkę rizikuoti, juos lengviau paveikia reklama ir bendraamžių spaudimas; ankstyvas lošimų pradėjimas didina priklausomybės riziką suaugus.
Teisės aktų spragos. Nors Lietuvoje taikomas 18 m. minimalus amžius, praktika rodo, kad amžiaus patikros internetinėje erdvėje dažnai neveikia, todėl nepilnamečiai gali lengvai lošti.
Rekomendacijos. Akcentuojama integruota prevencija – lošimų žalos mažinimą įtraukti į neformalųjį ugdymą, stiprinti reklamos ribojimą, kurti informuotumo kampanijas ir teikti psichologinę pagalbą.
Tyrimo pristatymas LiJOT prezidentui
2025 m. rugpjūčio 8 d. Tauragėje projekto vadovas Laurynas Kryžauskas susitiko su Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentu Umberto Masi ir pristatė tyrimo rezultatus. LiJOT yra didžiausia nevyriausybinė jaunimo organizacijų skėtinė struktūra, jungianti daugiau kaip 60 nacionalinių ir savivaldybių organizacijų. Susitikime aptarta:
sparčiai auganti internetinių lošimų ir žaidimų su „loot crates“ populiarumas,
lošimų poveikis jaunuolių socialinei, ekonominei ir psichologinei gerovei,
bendradarbiavimo galimybės: lošimų žalos prevencijos integravimas į neformalųjį ugdymą, tikslingų komunikacijos kampanijų kūrimas ir reklamos sugriežtinimas nepilnamečiams.
Pristatymas jaunimui
Rugpjūčio 19–20 d. Tauragėje partnerių organizuotoje vasaros stovykloje apie 30 jaunuolių iš regiono buvo supažindinti su projektu ir tyrimo rezultatais. Diskusijoje jie dalijosi savo patirtimi, pabrėždami bendraamžių įtaką, reklamos galią ir lengvą prieigą prie internetinių lažybų. Jaunuoliai pripažino, kad lošimai jų aplinkoje dažnai suvokiami kaip normali pramoga, tačiau kai kurie atkreipė dėmesį į atvejus, kai lošimai sukėlė finansinių ar emocinių sunkumų. Ši veikla sustiprino dialogą tarp tyrėjų ir tikslinės grupės bei paskatino planuoti tolimesnes edukacines iniciatyvas Tauragės jaunimui.
Tarptautinė stovykla Serbijoje
Rugpjūčio 18–22 d. projekto partneriai iš Vokietijos, Graikijos, Lietuvos ir Serbijos susirinko į tarptautinę mokymų stovyklą Niše, Serbijoje. Per kelias intensyvias dienas dalyviai:
baigė rengti elektroninį gidą apie jaunimo lošimų prevenciją,
kūrė podkastų (tinklalaidžių) idėjas, kad suteiktų balsą jaunimui,
lavino kampanijų planavimo, komunikacijos ir skaitmeninio įsitraukimo įgūdžius,
suplanavo vietines iniciatyvas, kurias įgyvendins savo bendruomenėse.
Grįžę namo, dalyviai parsivežė naujų idėjų ir motyvacijos imtis konkrečių veiksmų – rengti prevencines dirbtuves, skleisti informaciją savo organizacijose ir telkti bendruomenes sveikesniam pasirinkimui.
Apibendrinimas
Įgyvendintos veiklos atskleidžia, kad azartiniai lošimai jaunimui Lietuvoje nėra marginali problema. Tyrimas parodė ankstyvą lošimų pradžią, dažną lošimų normalizavimą ir žinių spragas apie rizikas. Akademinė analizė pabrėžė paauglių pažeidžiamumą ir būtinybę derinti teisines, edukacines ir socialines priemones. Susitikimai su LiJOT ir jaunimu įtvirtino partnerystes ir suteikė grįžtamąjį ryšį, tarptautinė stovykla atvėrė galimybes keistis žiniomis ir kurti inovatyvius įrankius, o informacinė brošiūra padėjo pasiekti platesnę auditoriją.
Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.
Pateiktos nuomonės ir požiūriai yra tik autorių (-ių) atsakomybė ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos švietimo ir kultūros vykdomosios agentūros (EACEA) nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei EACEA nėra atsakingos už šį turinį.
