Šiandien, kovo 16-ąją, minima Knygnešio diena. Tądien 1846 m. gimė Jurgis Bielinis, knygnešys, sukūręs lietuviškos spaudos nelegalaus platinimo tinkle.
Knygnešiai – spaudos gabentojai ir jos platintojai 1864–1904 m. – lietuvių spaudos draudimo laikotarpiu. Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius 1867 m. įkūrė specialų fondą knygoms leisti ir šiam fondui paskyrė savo asmenines santaupas, Tilžėje pradėjo spausdinti savo ir kitų autorių religinius bei pasaulietinius veikalus.
Gimtojo žodžio draudimas – retas reiškinys žmonijos istorijoje, todėl žodį knygnešystė (šį pavadinimą sugalvojo aušrininkas Jonas Šliūpas) sunku išversti į kitas kalbas. 2004 m. UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalią ir pasaulyje neturinčią atitikmenų.
Negalutiniais duomenimis, per spaudos draudimo metus caro pareigūnams įkliuvo 2845 žmonės. Iš jų apie 1500 buvo knygnešiai (likusius nubaudė tiesiog už draudžiamų knygų laikymą). Apskaičiuota, kad iš sulaikytų knygnešių tik 27 proc. buvo knygas per sieną gabenę nešikai. Patys knygnešiai irgi sudarė ne ką didesnę sulaikytųjų grupę – 28 proc. Daugiausia – 45 proc. nukentėjo tiesiog lietuviškos spaudos naudotojų, laikytojų. Į Sibirą ir kitas Rusijos gubernijas ištremtas 141 knygnešys.
Šis kultūrinis sąjūdis, kurio dalyviai daugiausia buvo valstiečiai, ir kuris laikomas lietuvių tautinio sąjūdžio dalimi, padėjo pamatus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui 1918 m. ir išliko svarbiu tautinės savimonės išsaugojimui ligi šių dienų.
Po tekstu – nuorodos, kurios padės rasti daugiau informacijos apie šį unikalų reiškinį.
https://www.mazojilietuva.lt/bitenai-knygnesystes-centras-jau-valstybes-saugomas/
