„Esu vienas iš tų dinozaurų, kuriems kalba yra viskas. Širdis, siela, gyvybė, gyvenimo pilnatvė, valstybingumo pamatas ir sapnų metafizika. Lietuvių kalba jau suleido į mane savo šaknis, jos perėjo kiaurai kaulus ir nervų siūlelius, kraujas neša jos deguonį mano gyslomis, o prisiminimai klojasi atminty šviesiais ir tamsiais lietuviškomis balsėmis skambančiais dirvožemio sluoksniais.“ /Renata Šerelytė/

Būrelis pagėgiškių, kurie sutinka su rašytojos mintimis, šiandien rašė Diktantą. Jį parašiusios moterys sakė, kad tai nėra tik rašymas, ar žinių pasitikrinimas. Tai pilietinė ir žmogiškoji pozicija, noras parodyti vaikams ir anūkams, kad kalbą mokėti, gražiai ja dėstyti mintis ir jas užrašyti tolygu dirbti Lietuvos tautos ir valstybės išlikimui.

Diktantą rašiusios moterys apdovanotos Savivaldybės dovanėlėmis, perduotas Mero padėkos žodis, o ištikimam Diktanto organizatoriui – Pagėgių savivaldybės Vydūno viešajai bibliotekai – saldi dovanėlė. Darbai išsiųsti į Vilnių, kur ir paaiškės rezultatai. Tačiau ir nelaimėjus niekas neprarasta, juk pademonstruota meilė Lietuvai.

Nuotraukos Astos Andrulienės