Po tarptautinių „Erasmus+“ KA153-YOU projekto „Food for Thought“ mokymų dalyviai dar kartą susitiko baigiamajame projekto tęstinumo susitikime. Jo tikslas buvo ne tik prisiminti vasario mėnesį Pagėgiuose vykusius mokymus, bet ir įvertinti, kiek įgytos žinios išliko, kaip jos buvo pritaikytos praktikoje bei kokį poveikį projektas turėjo dalyvių darbui su jaunimu.

„Food for Thought“ mokymai buvo skirti jaunimo darbuotojų kompetencijoms sveikos mitybos, maisto raštingumo, fizinės ir emocinės gerovės, tvarumo bei su maistu susijusios dezinformacijos atpažinimo srityse stiprinti. Projekte dalyvavo jaunimo darbuotojai iš septynių Europos šalių, o vienas pagrindinių projekto siekių buvo suteikti jiems ne tik teorinių žinių, bet ir praktinių metodų, kuriuos būtų galima tiesiogiai pritaikyti kasdieniame darbe su jaunimu.

Pakartotinio susitikimo metu dalyviai kartu su mokymų vadovėmis grįžo prie pagrindinių „Food for Thought“ temų ir pasitikrino, kiek žinių pavyko išsaugoti praėjus keliems mėnesiams po mokymų. Interaktyvūs klausimai ir viktorinos apėmė subalansuotos mitybos principus, maisto produktų etikečių skaitymą, skirtingų riebalų pasirinkimą ir tinkamą vandens vartojimą. Dalyviai taip pat dar kartą nagrinėjo, kaip maisto produktų rinkodara gali paveikti mūsų pasirinkimus ir kodėl tokie užrašai kaip „be pridėtinio cukraus“, „natūralus“, „ekologiškas“ ar „daug baltymų“ savaime dar nepasako, ar produktas iš tiesų yra sveikas.

Daug dėmesio skirta ir kritiniam mąstymui. Dalyviai prisiminė vadinamąjį „health halo“ efektą, kai vienas teigiamas produkto požymis gali sukurti klaidingą įspūdį apie visą produktą, bei diskutavo apie tai, kodėl svarbu vertinti ne reklaminį šūkį, o produkto sudėtį, maistingumo informaciją, cukraus kiekį ir realų porcijos dydį. Tai viena svarbiausių projekto krypčių – padėti jaunimo darbuotojams geriau orientuotis informacijos gausoje ir tą patį gebėjimą ugdyti tarp jaunų žmonių.

Susitikime taip pat grįžta prie emocinės ir fizinės alkio sampratos. Dalyviai analizavo, kaip atskirti tikrą fiziologinį alkį nuo noro valgyti, atsirandančio dėl streso, nuobodulio ar kitų emocijų, bei aptarė, kaip sąmoningas valgymas, subalansuota mityba, miegas, fizinis aktyvumas ir emocinių dirgiklių atpažinimas gali padėti kurti sveikesnį santykį su maistu.

Svarbiausia baigiamojo susitikimo dalis buvo ne tai, ką dalyviai dar prisimena, o tai, ką jie su šiomis žiniomis padarė grįžę namo.

Po tarptautinių mokymų vietinės tęstinės veiklos įvyko visose projekte dalyvaujančiose šalyse. Mokymų dalyviai bendravo su vietos jaunimu, organizavo užsiėmimus ir diskusijas apie sveiką bei subalansuotą mitybą, produktų etikečių skaitymą, maisto pasirinkimus, tvarų vartojimą, maisto švaistymo mažinimą, emocinį valgymą, fizinį aktyvumą ir su mityba susijusią dezinformaciją. Jie ne tik perdavė mokymuose įgytas žinias, bet ir dalijosi savo patirtimis iš tarptautinio projekto, pristatė naudotus neformaliojo ugdymo metodus bei diskutavo su jaunimu apie tai, kaip nedideli kasdieniai pasirinkimai gali prisidėti prie geresnės savijautos.

Baigiamojo susitikimo metu kiekvienos šalies dalyviai pristatė savo vietines veiklas: ką organizavo, su kokiomis jaunimo grupėmis dirbo, kokias „Food for Thought“ temas ir metodus pasirinko, kas sulaukė didžiausio jaunimo susidomėjimo ir su kokiais iššūkiais teko susidurti. Buvo dalijamasi nuotraukomis, socialinių tinklų įrašais ir kitais veiklų rezultatais. Tokiu būdu tarptautinių mokymų metu įgytos žinios neliko vien dalyvių užrašuose – jos buvo perduotos jaunimui ir pritaikytos skirtinguose vietos kontekstuose. Būtent tokia tęstinumo logika buvo numatyta ir projekte: po mobilumo jaunimo darbuotojai turėjo organizuoti vietinius seminarus, informacines veiklas ar kitais būdais perduoti įgytas kompetencijas savo bendruomenėse.

Susitikimas tapo ir proga įvertinti asmeninį bei profesinį projekto poveikį. Dalyviai reflektavo, ar po projekto pasikeitė jų pačių mitybos įpročiai ir santykis su maistu, kokias mokymų metu išmoktas praktikas jie vis dar naudoja bei kaip jas integravo į darbą su jaunais žmonėmis. Diskutuota ir apie tai, kokios projekto temos buvo naudingiausios bei kokias bendras iniciatyvas partneriai galėtų tęsti ateityje.

„Food for Thought“ parodė, kad sveikos gyvensenos ugdymas jaunimo darbe gali būti kur kas platesnis nei vien pokalbis apie „sveiką“ ir „nesveiką“ maistą. Tai gebėjimas suprasti informaciją, atpažinti manipuliaciją, pažinti savo kūno ir emocinius poreikius, rinktis sąmoningiau bei gebėti šias temas jaunimui pristatyti patraukliai ir praktiškai.

Projektui artėjant prie pabaigos lieka viena svarbiausių jo žinučių – žinios tampa vertingos tada, kai jos virsta veiksmais. O „Food for Thought“ atveju šie veiksmai jau pasiekė jaunus žmones septyniose Europos šalyse.

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.