Tapimas ambasadoriumi – tai savo miesto atstovavimas ir parodymas, kad didžiuojiesi būdamas Pagėgiškiu, nori skleisti gerąją žinią apie savo miestą, padėti surasti investuotojų, aktyviau įsitraukti į regiono vystymą. Kaip ambasadorius galėsite ne tik konsultuoti, teikti idėjas savo regionui, bet taip pat burti globalių pagėgiškių bendruomenę šalyje, kurioje gyvenate, ir kitaip garsinti savo gimtąjį kraštą.
Nori tapti ambasadoriumi? – Rašyk laišką [email protected]
AMBASADORIAI
Jūratė
Caspersen
Pagėgių savivaldybės Garbės ambasadorė diasporai, Pagėgių savivaldybės apdovanojimo
„Už nuopelnus Pagėgių kraštui“ laureatė.
Gimė 1967 m. gegužės 23 d. Mažeikiuose. Pedagogė, publicistė, lietuvybės puoselėtoja bei skleidėja, tautinės kultūrinės atminties įprasmintoja, kultūros mecenatė, visuomenės, kultūros, spaudos ir raštijos veikėja, išeivijos atstovė, Pagėgių savivaldybės Garbės ambasadorė diasporai, Pagėgių savivaldybės apdovanojimo „Už nuopelnus Pagėgių kraštui“ laureatė.
Lankė Mažeikių 5-ąją vidurinę mokyklą. 1981 m. rudenį Jūratė Jablonskytė pradėjo mokytis Pagėgių vidurinės mokyklos 8-oje klasėje. 1985 m. Pagėgių vidurinėje mokykloje įgijo vidurinį išsilavinimą. 1985–1990 m. laikotarpiu Vilniaus universiteto Filologijos fakultete studijavo anglų filologiją. 1989–1991 m. ėjo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Anglų filologijos katedros asistentės pareigas. 1991 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais Umea universitete (Švedija) lankė politinės demokratijos kursus. 1991 m. lapkričio – 1992 m. birželio mėnesiais Aalborgo universitete (Danija) išklausė Tarptautinių studijų programos kursą. Nuo 1993 m. gyvena Šveicarijoje. Nuo 1995 m. iki šių dienų (Šveicarijoje) – įvairiose švietimo institucijose, kalbų mokyklose ir verslo kompanijose dirba anglų kalbos dėstytoja suaugusiems (angl. Business English trainer). 1996–2001 m. – Tarptautinio mamos ir vaiko klubo (IMKC) Cugo kantone (Šveicarija) vadovė ir viena iš įkūrėjų. Nuo 1999 m. – Šveicarijos lietuvių bendruomenės (ŠLB) valdybos narė. 2001–2002 m. – privačios dvikalbės pradinės mokyklos tėvų komiteto pirmininkė. 2001–2005 m. laikotarpiu studijavo Jungtinės Karalystės Mančesterio universiteto Humanitarinių mokslų fakultete. Nuo 2001 m. – Ciuricho (Šveicarija) Lietuviškos knygos klubo įkūrėja ir vadovė. 2005–2007 m. – lituanistinės savaitgalinės mokyklėlės „Lituanica“ Ciuriche (Šveicarija) vadovė ir viena iš įkūrėjų. Nuo 2006 m. – Šveicarijos lietuvių bendruomenės (ŠLB) valdybos pirmininkė ir Šveicarijos-Baltijos (pagalbos) komiteto valdybos narė. Nuo 2009 m. – Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos narė (2009–2012 m. – Švietimo komisijos pirmininkė, nuo 2012 m. – Kultūros komisijos pirmininkė).
Jūratė Caspersen teikia paramą Pagėgių kraštui per 1948 m. įkurtą Šveicarijos-Baltijos (Pagalbos) komitetą. Šią materialinę pagalbą sudaro indai, stalo įrankiai, sporto inventorius, namų apyvokos ir ligoninės reikmenys, apranga bei avalynė, kt.
2007 m. – atminimo lentos Jonui Mačiuliui-Maironiui (ant St. Charles Hall vilos Megene, Šveicarijoje) atidengimo iniciatorė ir projekto vadovė. 2008 m. – tarptautinės lietuvių kalbos konferencijos „Lietuvių kalbos vieta ir reikšmė Europos kontekste“ trijuose Šveicarijos universitetuose (Fribūro, Berno, Ciuricho) iniciatorė bei viena iš organizatorių. 2008 m. Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Jūratei Caspersen skyrė Garbės sidabro ženklą „Už nuopelnus“.
Jūratė Caspersen – kūrybingumo ir kraštotyrinių tradicijų puoselėjimui Pagėgių krašte skirtos veiklos organizatorė bei skatintoja: nuo 2008 m. Jūratės Caspersen asmeninio fondo lėšomis įsteigta ir kasmet Pagėgių kraštą garsinančiam žmogui ar kolektyvui skiriama piniginė premija „Pagėgių krašto garsintojas“. Tuomet dar Pagėgių savivaldybės viešąją biblioteką Jūratė Caspersen pasirinko kaip tarpininkę apdovanojimo „Pagėgių krašto garsintojas“ suteikimui. Biblioteka premijos steigėjai išsamiai pristato kandidatūras ir jų veiklą, pateikia spausdintą viešą medžiagą, publikacijas, atsiliepimus, o nominantą išrenka premijos steigėja. Garbingas „Pagėgių krašto garsintojo“ vardas suteikiamas ir piniginė premija įteikiama bibliotekos kasmet organizuojamo tradicinio Pagėgių literatūrinio pavasario „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“ metu. Jūratė Caspersen jau eilę metų rūpinasi Pagėgių krašto bibliotekomis ir teikia joms paramą periodiniais leidiniais, raštijos darbais, meno kūriniais, įvairiomis renginių organizavimui reikalingomis priemonėmis ir kt.
Jūratė Caspersen – žurnale „Pasaulio lietuvis“ dažnai skelbiamų publikacijų iš savo atsakomybės srities Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos darbe (švietimo ir kultūros klausimais) autorė. Taipogi straipsnių apie Šveicarijos lietuvių bendruomenės gyvenimą ir veiklą, publikuojamų šios bendruomenės periodiniame žurnale „Šveicarijos lietuvių žinios“, autorė bei nuo 2016 m. – faktinė žurnalo redaktorė.
2009 m. – Šveicarijos lietuvių bendruomenės narių parašytos apybraižų knygos „Lietuvių rašytojų takais Šveicarijoje“ (lietuvių–vokiečių kalbomis), skirtos Lietuvos vardo 1000-mečiui paminėti, sudarytoja ir bendraautorė. Nuo 2009 m. – Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos ir Užsienio lietuvių reikalų koordinacinės komisijos (ULRKK) narė. 2010 m. – pagerbimo renginio bei atminimo lentos prof. dr. Juozui Eretui (Joseph Ehret) jo gimtajame Bazelio mieste (Šveicarijoje) atidengimo iniciatorė ir viena iš organizatorių.
Nuo 2012 m. Jūratė Caspersen – Vasario 16-osios gimnazijos Vokietijoje Kuratorijos narė. Nuo 2013 m. – „Vasario 16-osios“ vardo vienkartinės stipendijos gerai besimokančiam Vasario 16-osios gimnazijos Vokietijoje mokiniui už gimnazijos vardo garsinimą ir aktyvią visuomeninę veiklą steigėja. 2015 m. – atminimo lentų filosofui Ramūnui Bytautui ir tapytojui Antanui Samuoliui atidengimo (Leysin, Šveicarijoje) iniciatorė ir projekto vadovė. 2015 m. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija Jūratei Caspersen skyrė padėkos raštą už ilgametį kūrybingą darbą puoselėjant lietuvybę Šveicarijoje ir visame pasaulyje. 2016 m. Jūratei Caspersen įteikta Lietuvos Respublikos Seimo bei Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto padėka už ilgametę kūrybišką ir sėkmingą bendruomeninę veiklą, ryšių su Lietuva puoselėjimą ir stiprinimą, lietuvių kalbos bei kultūros sklaidą, Lietuvos vardo garsinimą. 2016–2020 m. – Šveicarijos lietuvių bendruomenės kilnojamos fotografijos darbų parodos „Lietuvių Šveicarija“, skirtos Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti, projekto iniciatorė, vadovė ir viešnagių Lietuvoje koordinatorė.
2017 m. Jūratei Caspersen suteiktas Pagėgių savivaldybės apdovanojimas „Už nuopelnus Pagėgių kraštui“. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos ir Jūratės Caspersen bendrystės pagrindu 2017 m. „gimė“ dar viena iniciatyva – apdovanojimas „Jaunoji viltis“, kuriuo siekta paskatinti jaunąją pagėgiškių kartą dvasiškai tobulėti ir savo kūrybiniu talentu ar kitais gabumais garsinti Pagėgių kraštą Lietuvoje bei už jos ribų. Nuo 2023 m. ši premija tapo Algimanto Mackaus vardo premija, kurią skiria Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazija. 2022 m. Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius įteikė Jūratei Caspersen padėką už asmeninį indėlį prisidedant prie poeto Algimanto Mackaus 90-mečio sukakties įprasminimo iniciatyvų, bendrystę ir bendradarbiavimą.
Jūratė Caspersen yra atsiminimų knygos „Kunigas, mąstytojas, mokytojas. Jonas Jūraitis“ (Kaunas, Pasaulio lietuvių centras, 2020 m.) viena iš sudarytojų ir bendraautorė. 2020 m. lietuvių karo pabėgėlių stovyklos „Židinys“ įsteigimo Yverdone (Šveicarija) 75-ųjų metinių minėjimo, kurio metu „La Prairie“ viešbučio parke buvo pasodintas lietuviškas ąžuoliukas ir atidengtas paminklėlis, iniciatorė ir projekto vadovė. 2021–2024 m. kadencijai Jūratė Caspersen išrinkta į Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisiją (pirmininko pavaduotojos pareigas).
2022 m. už savanorystės kultūros sklaidą Lietuvoje Jūratė Caspersen apdovanota Gabrielės Petkevičaitės-Bitės medaliu „Tarnaukite Lietuvai“.
Minint Pasaulio lietuvių bendruomenės 65-metį, Jūratei Caspersen buvo patikėta rūpintis Pasaulio lietuvių angelo skulptūros pastatymu Angelų kalvoje (Trakų rajone). 2023 m. Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros komisijos pirmininkei Jūratei Caspersen įteiktas Angelų kalvos kūrėjo sertifikatas. Taip pat 2023 m. jai įteikta Lietuvos Respublikos Seimo bei Tarpparlamentinių ryšių su Šveicarijos Konfederacija grupės padėka „už puikų vadovavimą Šveicarijos lietuvių bendruomenei, už nuoširdžias pastangas, kad lietuvių rašytojų, fotografų, mokslininkų pėdsakai Šveicarijoje niekada neišnyktų, kad Alpių papėdėje gyvuotų tautos istorinė ir kultūrinė atmintis“. 2023 m. Jūratė Caspersen tapo istorinės XXVII Knygos mėgėjų draugijos Lietuvoje nare. 2024 m. Jūratė Caspersen tapo Pagėgių savivaldybės Garbės ambasadore diasporai.
2024 m. Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė įteikė padėką Jūratei Caspersen (koncerto meno vadovei) „už Pasaulio lietuvių bendruomenės telkimą, brandų ir sėkmingą 2024 metais šimtmetį mininčios Lietuvos dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ Pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų dienos organizavimą“.
Informacija parengta remiantis Jūratės Caspersen asmeninio archyvo medžiaga bei Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos fonduose sukauptais kraštotyrinės informacijos šaltiniais.
Informaciją ruošė Sonata Nognienė
Nuotrauka Astos Andrulienės.
Rūta
Matimaitytė
Pagėgių savivaldybės Garbės ambasadorė diasporai, Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros komisijos pirmininkės Jūratės Caspersen (Šveicarija) premijos „Pagėgių krašto garsintojas“ laureatė.
Gimė 1995 m. rugsėjo 18 d. Piktupėnuose, Pagėgių savivaldybėje. Akademikė, istorikė, visuomenės veikėja, tautinės atminties įprasmintoja ir skleidėja, Pagėgių savivaldybės Garbės ambasadorė diasporai, Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros komisijos pirmininkės Jūratės Caspersen (Šveicarija) premijos „Pagėgių krašto garsintojas“ laureatė.
2002–2012 m. lankydama Piktupėnų pagrindinę mokyklą įgijo pagrindinį išsilavinimą. 2012–2014 m. mokėsi Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijoje, kurioje įgijo vidurinį išsilavinimą. 2014–2018 m. laikotarpiu studijavo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete ir įgijo istorijos bakalauro laipsnį, studijas baigė su pagyrimu cum laude. 2018–2020 m. tęsė studijas Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, kur įgijo istorijos magistro diplomą, studijas baigė su pagyrimu magna cum laude. Nuo 2020 m. studijuoja Lietuvos istorijos instituto doktorantūroje. 2020–2021 m. – Vilniaus universiteto Studentų paslaugų ir karjeros skyriaus akademinė konsultantė. 2020–2023 m. – Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus komunikacijos ir lėšų pritraukimo specialistė. 2022 m. ir 2024 m. stažavosi Frankfurto prie Maino Johano Volfgango Gėtės universiteto Atminties studijų platformoje, 2023 m. – Herderio ir Nord–Ost institutuose Vokietijoje. Nuo 2023 m. Rūta Matimaitytė dalyvauja tarptautinėje vaikystės tyrimų organizacijos veikloje (angl. Society for the History of Children and Youth). Buvo jaunųjų miško bičiulių sambūrio pirmininkė ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto studentų atstovybės narė, tarybos narė. Nuo 2024 m. vadovauja VšĮ „Atminties tiltai“.
Projektinė veikla: 2021–2022 m. – Vokietijos žinių-pokalbių laidos „Tiltai“ autorė ir vedėja. 2023 m. vykdyto projekto „Vaikas karo akivaizdoje: istorija, atmintis, patirtys“ autorė ir organizatorė (drauge su Tauragės krašto muziejumi „Santaka“). Rūta Matimaitytė yra dalyvavusi Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) laidoje „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“, aktyviai skaito paskaitas visuomenei ir moksleiviams, moderuoja renginius bei pristato „vilko vaikų“ temą nacionalinėje ir tarptautinėje žiniasklaidoje.
Įvertinimo ženklai: 2018 m. Rūtai Matimaitytei paskirta Tautinių mažumų departamento stipendija už geriausią bakalauro darbą tautinių mažumų tema, vardinė Vytenio Povilo Andriukaičio stipendija, Lietuvos mokslo tarybos ir Prezidento Antano Smetonos stipendija. 2024 m. Rūta Matimaitytė tapo Pagėgių savivaldybės Garbės ambasadore diasporai. 2024 m. ji iniciavo Vilko vaikų atminimo dieną ir koordinuoja šios dienos minėjimus. 2024 m., Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos organizuotos tradicinės Pagėgių literatūrinio pavasario šventės „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“ metu, „už gyvosios atminties „vilko vaikų“ tema tyrinėjimą, įprasminimą, aktualizavimą bei sklaidą Lietuvos ir užsienio šalių akademinėse, kultūrinėse bendruomenėse, už lyderystę kuriant atminties ženklus šiam istoriniam reiškiniui įamžinti, už socialinių projektų įgyvendinimą ir svarią išliekamąją vertę turinčio informacinio turinio kūrimą, už Vilko vaikų atminimo dienos minėjimo šalyje idėjos vystymą, už Pagėgių krašto garsinimą ir garbingai nešamą Pagėgių ambasadorės diasporai vėliavą Lietuvoje bei užsienyje“ Rūtai Matimaitytei suteiktas „Pagėgių krašto garsintojo“ vardas ir įteikta Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros komisijos pirmininkės Jūratės Caspersen įsteigta premija.
Rūtos Matimaitytės mokslinės publikacijos paskelbtos įvairiuose Lietuvos ir tarptautiniuose žurnaluose: „Lituanistika“, „Genocidas ir Rezistencija“, kt.
Informacija parengta remiantis Rūtos Matimaitytės asmeninio archyvo medžiaga bei Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos fonduose sukauptais kraštotyrinės informacijos šaltiniais.
Nuotrauka iš asmeninio archyvo.
Aras
Žvirblys
Pagėgių savivaldybės Garbės ambasadorius diasporai.
Gimė 1964 m. vasario 9 d. Pagėgiuose. Kompozitorius, videomenininkas, prodiuseris, vaizdainių kūrėjas, instrumentalistas, atlikėjas, lietuvybės puoselėtojas ir skleidėjas, visuomenės, kultūros ir meno veikėjas, Pagėgių savivaldybės Garbės ambasadorius diasporai.
1971–1982 m. mokėsi Pagėgių vidurinėje mokykloje ir įgijo vidurinį išsilavinimą.
1980–1983 m. dirbo akomponiatoriumi Pagėgių kultūros namuose. 1985–1987 m. ėjo meno vadovo pareigas Natkiškių ir Lumpėnų kultūros namuose. 1988–1990 m. Kauno raj. Kultūros skyriuje dirbo specialistu darbui su vaikais. 1990–1992 m. – estrados studijos vadovas Žemės ūkio akademijoje, Kaune. 1992–1994 m. dirbo meno vadovu, o vėliau – direktoriumi Kauno koncertinėje studijoje. 1994–2003 m. turėjo įkūręs savo asmeninę įrašų studiją. 1996–2006 m. – muzikos redaktorius radijo stotyse „Pūkas“ ir „Pūkas 2“.
Visuomeninė veikla. Aras Žvirblys – ilgametis narys Lietuvos gretutinių teisių asociacijoje AGATA, Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijoje LATGA, audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijoje AVAKA bei Lietuvos muzikos industrijos asociacijoje LMIA. 2006–2018 m. – AGATA Tarybos narys. 2008–2012 m. organizavo ir vadovavo penkioms AGATA jaunųjų atlikėjų meistriškumo stovykloms. 2015–2019 m. dirbo mokytoju VšĮ „Bardai.LT“ rengiamose jaunųjų dainių stovyklose. Tris kartus nominuotas Lietuvos muzikos apdovanojimų „BRAVO“ nominacijoje „Geriausias prodiuseris“. Dirbo vertintojų komisijose TV laidose „Yra Šalis“ ir „Jaunieji talentai“.
Kūrybinė veikla. Kompozitoriaus Aro Žvirblio kūrybos aruode – daug projektų, kuriuose puoselėjamos tautinės muzikos tradicijos: sukūrė ir atliko muziką aštuoniolikai TV serialų ir vaidybinių filmų, grojo liaudies muzikos kapeloje „Ūkininkas“, pop grupėse: „Aitvaras“, „Combo“, „Dinamika“ ir „Raktas“. 1998 m. stažavosi Jungtinėse Amerikos Valstijose įsikūrusioje įrašų studijoje „Warner Bros“. Kuria muziką vaikų bei suaugusiųjų vaidybiniams spektakliams. 2013–2016 m. laikotarpiu Aro Žvirblio garsiniai, vaizdiniai kūriniai (vaizdainės) daugiau kaip tūkstantį kartų skambėjo bei buvo rodomi per kultūrinio pobūdžio informaciją skelbusį Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) kanalą (iki 2012 m. liepos 27 d. jis vadintas LTV2, nuo 2012 m. liepos 27 d. – LRT Kultūra, nuo 2018 m. spalio 1 d. – LRT Plius).
Per apie 45-erius metus trunkantį kūrybinės veiklos laikotarpį Aras Žvirblys kūrė muziką lietuvių atlikėjams. Jo kūriniai skambėjo 2016, 2018 ir 2024 metų Lietuvos Dainų šventėse. 2019 m. kompozitorius Aras Žvirblys sukūrė muziką (pusę apimties) vienam įspūdingiausių valstybinio ansamblio „Lietuva“ muzikinių spektaklių – misterijai „Dievai ir žmonės“. 2020 m. šis kompozitorius sukūrė muziką kalėdiniam muzikiniam spektakliui „Elnias devyniaragis“, kurį atliko ansamblis „Lietuva“. 2022 m. sukūrė muziką Kauno muzikos ansambliui „Ainiai“ šio tautinės muzikos tradicijų tęstinumą puoselėjančio ansamblio 30 metų veiklos sukakties proga skambėjusiai programai „Prie laiko upės“. 2023 m., minint „Liepaičių“ choro jubiliejinius metus (60 metų nuo choro studijos įkūrimo ir 30 metų nuo mokyklos įsteigimo), šventiniame renginyje skambėjusiai kompozitoriaus Laimio Vilkončiaus misterijai „Saulei paliepus“ vaizdo pasakojimą sukūrė Aras Žvirblys. Asociacijoje LATGA yra užregistruota daugiau kaip pusė tūkstančio, o asociacijoje AGATA – gerokai virš tūkstančio kompozitoriaus Aro Žvirblio kūrinių.
2023 m. rugsėjo 26 d. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje įkurta erdvė ir paslauga – Garsoteka, kuri „gimė“ bibliotekos bendruomenei bendradarbiaujant su kraštiečiu, šiuo metu gyvenančiu Kaune, Aru Žvirbliu ir jo šeima: pagėgiškei šviesuolei, Aro Žvirblio mamai Marijai Žvirblienei palikus šį pasaulį ir jos, Pagėgiuose jau nebegyvenantiems, vaikams nusprendus palikimą padovanoti Pagėgių bibliotekai, buvo įsigytos priemonės naujosios bibliotekos erdvės įrengimui. Aro Žvirblio dėka bibliotekos kultūrinės veiklos pastaraisiais metais yra praturtinamos žymiausių šalies aktorių, dainų kūrėjų ir atlikėjų įspūdingomis kūrybinėmis programomis. 2024 m. Aras Žvirblys tapo Pagėgių savivaldybės Garbės ambasadoriumi diasporai.
Informacija parengta remiantis Aro Žvirblio asmeninio archyvo medžiaga bei Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos fonduose sukauptais kraštotyrinės informacijos šaltiniais.
Nuotrauka iš „Bardai.LT“