Vasario 16-oji, Lietuvos valstybė atkūrimo diena, Pagėgiuose paminėta ypatingai. Kultūros centro  organizuotame šventiniame renginyje apdovanoti aštuoni Pagėgių kraštui nusipelnę asmenys, Pagėgių garbės piliečio vardas suteiktas Švedijos humanitarinės organizacijos „Pagalba Lietuvai. Tikėjimas. Viltis. Meilė.“ įkūrėjai Kerstin Ann-Marie Lindqvist.

Valstybės gimtadienio minėjimas prasidėjo Pagėgių Šv. Kryžiaus bažnyčioje, kurioje Šv. Mišias, skirtas Valstybės atkūrimo dienai, aukojo Pagėgių Šv. Kryžiaus parapijos klebonas Kazys Žutautas. Pagėgių savivaldybės kultūros centro foje pristatyta keliautojo, Lietuvos fotomenininkų sąjungos nario, Rusijos geografijos draugijos nario Raimondo Puišio fotoparoda „Vorkuta – 67-oji paralelė“. Parodos pristatymo metu akordeonu grojo Julija Paleckytė (Stoniškiai).

Po parodos gausiai susirinkę svečiai buvo pakvieti į didžiąją salą, kur kartu su soliste Gabija Sragauskaite giedojo Tautišką giesmę. Renginio vedėjai – Vaclovas ir Dalia Navickai.

Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius perskaitė pranešimą, skirtą šiai ypatingai progai. šventinį pranešimą pradėjo kraštiečio, poeto Algimanto Mackaus žodžiais: „Vasario 16-osios aktas nebuvo vienų 20-ties vyrų pasirašyta patraukli deklaracija, aktas buvo visos tautos, pasiryžusios eiti savo nepriklausomybės keliu, krauju bei darbu paliudytas žodis”.

„Didžiausias mūsų valstybės turtas yra jos žmonės. Didžiuokimės Lietuva, ugdykime patriotiškumo jausmą jaunajai kartai, stiprinkime pagarbą ir meilę savo šaliai, bei žinoma, Pagėgių kraštui”, – susirinkusiuosius sveikino meras.  Šventinį Vasario 16-osios sveikinimą, kurį atsiuntė LR Seimo narys Ričardas Juška, perskaitė renginio vedėjas Vaclovas Navickas.

Apdovanojimus įteikė Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius, mero pavaduotojas Edgaras Kuturys, seimo nario Ričardo Juškos padėjėja Gražina Jankauskienė. Apdovanojimų potvarkį perskaitė apdovanojimų komisijos pirmininkė Ligita Kazlauskienė.

„Už nuopelnus Pagėgių kraštui“ medaliu apdovanojami asmenys, pasižymėję ypač uoliu ir sąžiningu darbu, už ypatingus nuopelnus valstybės tarnyboje, mokslo, švietimo, kultūros, sporto, sveikatos ir socialinės apsaugos, verslo ir gamybos, ūkio, karybos ir kitose srityse.

Šiais metais medaliu „Už nuopelnus Pagėgių kraštui“ apdovanoti net 8 nominantai:

1. VYTAUTAS ALIŠKEVIČIUS – gimė Rukų kaime, Šilutės rajone. Meilė darbui, meilė arkliams išsaugota nuo vaikystės iki šių dienų. Jis ne tik džiaugiasi savo arkliais, bet ir laisvalaikiu medžioja. Šiandien Vytautas Ališkevičius turi 26 Lietuvos sunkiuosius arklius. Dalyvauja įvairiuose renginiuose, parodose Lietuvoje ir už jos ribų, garsindamas Pagėgių kraštą.
2. LINA AMBARCUMIAN – gimė Skuodo rajone. Poetė, dailininkė, pedagogė, visuomenininkė. Nuo 2008 metų dirba Pagėgių savivaldybės meno ir sporto mokyklos direktorės pavaduotoja ir mokytoja metodininke. Ilgametė literatų sambūrio narė, šiuo metu sambūrio pirmininkė, kurio tikslas rūpintis Pagėgių krašto kūrybos sklaida ne tik vietiniu, bet ir regioniniu ir tarptautiniu mastu. Dalyvauja dailininkų pleneruose. Aktyviai dalyvauja Pagėgių bendruomenės kultūriniame gyvenime.
3. LIUCIJA BUNGARDIENĖ – gimė Juknaičiuose. Pagėgių savivaldybės meno ir sporto mokyklos, Stoniškių pagrindinės mokyklos dailės ir technologijų mokytoja metodininkė. Liucija Bungardienė pati kuria, surengė dešimt personalinių parodų, dalyvauja įvairiuose pleneruose. Jos mokiniai yra respublikinių olimpiadų prizininkai. Mokytoja Liucija už labai gerą mokinių paruošimą olimpiadoms ir konkursams, taip pat už savo krašto etninės kultūros puoselėjimą yra apdovanota padėkomis.
4. MINDAUGAS KARKLELIS – gimė Bitėnų kaime. Nuo 2007 metų Mindaugas Karklelis yra Bitėnų kaimo visuomeninės organizacijos „Rambynas“ pirmininkas. Ši bendruomenė yra parengusi ne vieną projektą bendruomenės subūrimo tikslais. Vasaromis švenčiami paskutiniai gandro pavakariai, organizuojami kraštiečių susitikimai, Užgavėnės pagal Mažosios Lietuvos tradicijas ir daug kitų veiklų.
5. ALVYDAS MIKAŠAUSKAS – Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, Pagėgių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas ir LDK Kęstučio Tauragės apskrities 7-osios šaulių kuopos, Pagėgių šaulių vadas. Tai žmogus ne tik puikiai atliekantis savo darbines pareigas, tačiau ir dirbantis su Pagėgių krašto Jaunųjų šaulių komanda, kurie ne tik mokosi būti garbingais, dorais, sportiškais, bendražmogiškais bei tautines vertybes puoselėjančiais Lietuvos valstybės piliečiais, bet ir talkina įvairiose miesto veiklose. Alvydas Mikašauskas niekada neatsisako suteikti neatlygintiną pagalbą, noriai įsilieja į visuotines iniciatyvas, yra geranoriškas, jautrus aplinkai betarpiškai bendrauja ir yra pasirengęs padėti bėdoje.
6. DANUTĖ MILERIENĖ – gimė Smalininkuose. Baigusi Kauno Prano Mažylio medicinos mokyklą tapo diplomuota akušere. Nuo to laiko neapleido medicinos mokslų gaudama ir išlaikydama profesines kategorijas, baigdama specialius kursus. 43 metus be pertraukos dirbo Vilkyškių ambulatorijoje. Nuo 2020 m. dirba bendrosios praktikos slaugytoja Vilkyškiuose naujai atidarytoje klinikoje „Medicinos namai“.
7. GIEDRĖ SKIPITIENĖ – gimė Šilutės rajone, Berštininkų kaime. Yra Klaipėdos gidų gildijos narė, ekskursijų vadovė, gidė, Mažosios Lietuvos istorijos žinovė. Daug laiko skyrė kultūros paveldo išsaugojimui, sklaidai. Tyrinėjo Pagėgių krašto senąsias kapines, dirbant kultūruloge atgaivino tradicines lietuvininkų šventes, konsultavo ir dalyvavo rengiant laidas apie Mažąją Lietuvą. Giedrei Skipitienei suteiktas Pagėgių krašto garsintojos vardas ir įteikta Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros reikalų komisijos pirmininkės Jūratės Caspersen asmeninėmis lėšomis įsteigta premija.
8. PETRAS ŠIURYS – gimė Rusinų kaime, Klaipėdos rajone. 1992 m. balandžio 26 d. atvyko į Pagėgius, darbuotis Pagėgių, Rukų ir Ropkojų katalikų bendruomenėse. Pagrindinė paskyrimo į Pagėgius užduotis buvo organizuoti naujos bažnyčios statybą. Parapijos tikintieji, norėdami, kad maldos namai kuo greičiau atvertų duris, dalį darbų atliko patys. Statant bažnyčią būrėsi ir tvirtėjo Pagėgių bendruomenė, kuri palaikė naujas idėjas ir vieningai siekė įgyvendinti šią svajonę. 1997 metais Petras Šiurys atidarė jaunimo centrą, organizavo „Caritas“ veiklą, atgaivino Joninių šventę ant Rambyno kalno.

Pagėgių garbės piliečio vardas suteiktas Švedijos humanitarinės organizacijos „Pagalba Lietuvai. Tikėjimas. Viltis. Meilė.“ Įkūrėjai KERSTIN ANN-MARIE LINDQVIST. Kerstin Ann-Marie Lindqvist per 25 veiklos metus subūrė per 400 savanorių komandą Švedijoje ir Lietuvoje. Per šį laikotarpį į Švediją nuvežė apie 1000 lietuvių. Jos pastangomis į Švediją pasisemti žinių neįgaliųjų slaugumo srityje keliavo Lietuvos medikai ir slaugytojai. Visus šiuos metus p. Kerstin organizacija rinko lėšas neįgaliųjų vaikų operacijoms, ši pagalba buvo teikiama ir Pagėgių savivaldybės gyventojams. Ji prisidėjo prie to, jog ne tik Pagėgių kraštas, bet ir visa Lietuva žengtų didelį žingsnį pirmyn daugelyje sričių. Viena jų – neįgaliųjų integravimas į visuomenę.

Iškilmingą Vasario 16-osios minėjimą ir apdovanojimų ceremoniją vainikavo Liudo Mikalausko ir Vaidos Genytės koncertas.

Parengta pagal Pagėgių kultūros centro informaciją