Birželio 27 dieną Pagėgių krašte vyko 29 kultūros renginių ciklo „Vydūnas – tautai ir valstybei“ renginys „Spindulys esmi begalinės šviesos“, subūręs gausų būrį mokslininkų, kultūros, švietimo ir visuomenės atstovų bei Vydūno idėjų puoselėtojų. Renginį organizavo Klaipėdos universitetas kartu su Vydūno draugija, Pagėgių savivaldybe, Šilutės rajono savivaldybe ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu. Visos dienos renginius vedė ir moderavo režisierius Juozas Ivanauskas, kvietęs dalyvius pažvelgti į Vydūno idėjas kaip į gyvą dvasinį ir kultūrinį palikimą.
Šiemet pirmą kartą ilgametis kultūros renginių ciklas persikėlė į Mažąją Lietuvą – Bitėnus ir Jonaičius, vietoves, neatsiejamai susijusias su filosofo, rašytojo ir tautos žadintojo Vilhelmo Storostos-Vydūno gyvenimu.
Renginys prasidėjo Vydūno kapo pagerbimu Bitėnų kapinėse. Vėliau Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejuje vyko mokslinė-praktinė konferencija, kurioje įvairių sričių pranešėjai nagrinėjo Vydūno filosofinį, kultūrinį ir visuomeninį palikimą, jo idėjų aktualumą šiandienos visuomenėje bei tautinės savimonės stiprinime.
Konferencijos dalyvius pasveikino Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius, Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas, Vydūno paminklo Klaipėdoje mecenatas Rimantas Cibauskas, Klaipėdos universiteto Infrastruktūros ir plėtros prorektorius dr. Benediktas Petrauskas. Konferencijos dalyvius pasveikinęs Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius pabrėžė, kad Bitėnai ir Martyno Jankaus muziejus yra ypatinga vieta, kurioje susitinka istorija, tautos atmintis ir ateities viltys. Jis akcentavo, kad Vydūno puoselėtos vertybės – vidinė šviesa, pagarba savo šaknims ir atsakomybė už valstybę – šiandien išlieka tokios pat svarbios, o Pagėgių kraštui yra garbė saugoti šį visos Lietuvos dvasinį paveldą.
Konferencijoje pranešimą skaičiusi Vydūno draugijos pirmininkė prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė savo pranešime akcentavo Vydūno puoselėtą žmoniškumo idėją, kuri išlieka ypač aktuali ir šiandien. Prof. dr. Valdas Rakutis, Lietuvos Respublikos Seimo narys skaitė pranešimą „Mažosios Lietuvos pėdsakas lituanistikos lobyne“. Prof. habil. dr. emeritas Algimantas Kirkutis skaitė pranešimą „Vydūno idėjų bei kūrybinės veiklos aktualumas tada ir dabar“.
Renginio kulminacija tapo Jonaičiuose, Vydūno gimtinėje, atidengtas ir pašventintas paminklinis akmuo, skirtas įamžinti iškilaus Mažosios Lietuvos mąstytojo atminimą. Paminklinio akmens autorius – skulptorius Gintautas Jonkus, sukūręs simbolinę kompoziciją, perteikiančią Vydūno dvasinį palikimą ir filosofines idėjas. Prie paminklinio akmens sveikinimo žodžius tarė Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, skulptorius Gintautas Jonkus, Klaipėdos universiteto kapelionas kun. dr. Andrius Vaitkevičius, poetė Rita Bijeikytė-Gatautė bei Vydūno draugijos garbės narys Dainius Kepenis.
Paminklinio akmens atidengimo ceremonijoje dalyvavo renginio organizatoriai ir partneriai, Vydūno draugijos nariai, Klaipėdos universiteto bendruomenė, Šilutės rajono ir Pagėgių savivaldybių atstovai, gausus būrys svečių. Paminklą pašventino Klaipėdos universiteto kapelionas kun. dr. Andrius Vaitkevičius ir Šilutės evangelikų liuteronų kunigas Remigijus Šemeklis.
Visos dienos renginius lydėjo Vydūno kūryba ir muzika. Meninę programą dovanojo Klaipėdos universiteto vokalinis ansamblis „Jūros ainės“ (vadovė Virginija Manšienė), gitaros studijos ansamblis „Marinis“ (vadovė Nina Norgelė-Dzimidienė) bei Vydūno draugijos giedotojai, vadovaujami Eglės Burkšaitytės.
