Įgyvendinant Erasmus+ projektą „Reverse the Odds“, 2026 m. birželio 11 ir 18 dienomis surengti du tarptautiniai politikos formavimo internetiniai seminarai, skirti jaunimo lošimų prevencijai. Juose dalyvavo jaunimo darbuotojai, savivaldybių jaunimo politikos atstovai, pedagogai, tyrėjai, nevyriausybinių organizacijų atstovai ir kiti specialistai iš Lietuvos, Vokietijos, Graikijos ir Serbijos.
Seminarų tikslas buvo ne tik aptarti jaunimo lošimų situaciją skirtingose šalyse, bet ir, remiantis atliktais tyrimais bei praktine specialistų patirtimi, parengti aiškias ir įgyvendinamas rekomendacijas. Sukurtos gairės gali būti įtrauktos į savivaldybių jaunimo strategijas, metinius jaunimo politikos veiksmų planus, mokyklų prevencines programas, jaunimo centrų veiklos planus ir vietines visuomenės sveikatos iniciatyvas.
Pirmasis seminaras buvo skirtas tyrimų rezultatams ir skirtingų šalių patirtims aptarti. Projekto partneriai pristatė akademinių apžvalgų ir jaunimo apklausų rezultatus, nagrinėjo nacionalinį teisinį kontekstą, dažniausiai pasitaikančias lošimo formas, jaunimo požiūrį į lošimus ir šiuo metu veikiančias prevencijos bei pagalbos sistemas.
Diskusijos parodė, kad, nepaisant skirtingų nacionalinių sistemų, visose keturiose šalyse susiduriama su panašiais iššūkiais. Jauni žmonės su lošimais arba į lošimus panašiais mechanizmais neretai susiduria dar nepasiekę teisėto lošimo amžiaus. Pirmąja patirtimi gali tapti sporto lažybos, internetiniai kazino, loterijos, lošimo transliacijos arba vaizdo žaidimuose naudojamos grobio dėžės ir kiti atsitiktiniu atlygiu pagrįsti pirkiniai.
Ekspertai atkreipė dėmesį, kad jaunuoliai ne visada atpažįsta šias veiklas kaip lošimą. Lošimas internete dažnai pateikiamas kaip pramoga, įprasta žaidimų dalis arba greitas būdas užsidirbti. Tokį įvaizdį stiprina nuomonės formuotojai, transliuotojai, sporto turinys, premijų pasiūlymai ir nuolat rodomos laimėjimų istorijos, kuriose retai kalbama apie pralaimėjimus, skolas ar poveikį psichikos sveikatai.
Pirmojo seminaro metu taip pat išryškėjo žinių ir praktinių veiksmų atotrūkis. Jauni žmonės gali suprasti, kad lošimas yra rizikingas, tačiau vis tiek jį vertinti kaip nekenksmingą pramogą. Tuo pat metu mokytojams, jaunimo darbuotojams ir šeimoms dažnai trūksta žinių apie šiuolaikines lošimo formas, ankstyvuosius rizikos požymius ir tinkamus būdus pradėti pokalbį su jaunu žmogumi. Pagalbos paslaugos kai kuriose šalyse yra prieinamos, tačiau informacija apie jas ne visada aiški, lengvai randama ar pritaikyta jaunimui.
Antrasis internetinis seminaras buvo skirtas praktiniams sprendimams. Jo metu dalyviai nagrinėjo, ką realiai gali padaryti mokyklos, savivaldybės, jaunimo organizacijos, nevyriausybinės organizacijos, sporto klubai ir pagalbos paslaugas teikiančios institucijos. Diskutuota apie lošimų prevencijos įtraukimą į gyvenimo įgūdžių, matematikos, pilietiškumo, finansinio ir skaitmeninio raštingumo ugdymą. Dalyviai pabrėžė, kad pavienės paskaitos nėra pakankamos, todėl prevencija turėtų būti pasikartojanti, interaktyvi ir pritaikyta skirtingoms amžiaus grupėms.
Tarp pasiūlytų metodų buvo teminės prevencijos savaitės, diskusijos, debatai, praktinės situacijos, viktorinos, tikimybių užduotys ir jaunų žmonių kuriamos informacinės kampanijos. Taip pat aptarta galimybė saugiai įtraukti nuo lošimų priklausomybės pasveikusių žmonių ar jų artimųjų patirtis, bendradarbiaujant su profesionaliomis pagalbos organizacijomis ir užtikrinant visų dalyvių saugumą.
Seminaruose daug dėmesio skirta ir su jaunimu dirbančių specialistų pasirengimui. Mokyklose, jaunimo centruose ir savivaldybių paslaugose turėtų būti bent vienas darbuotojas, gebantis atpažinti galimus lošimų žalos požymius, pradėti nevertinantį pokalbį ir nukreipti jauną žmogų tinkamos pagalbos. Specialistų užduotis nėra teikti klinikinį gydymą, tačiau jie turi žinoti, kaip išklausyti, kokių veiksmų imtis ir kur kreiptis toliau.
Remiantis abiejų seminarų diskusijomis ir partnerių atliktais tyrimais, buvo parengtos galutinės jaunimo lošimų prevencijos gairės. Jose suformuluotos šešios pagrindinės politikos kryptys.
Pirmoji kryptis numato ankstyvą, amžiui tinkamą ir pasikartojantį švietimą apie lošimus mokyklose bei neformaliojo ugdymo veiklose. Antroji skirta skaitmeninei aplinkai, įskaitant grobio dėžes, lošimų transliacijas, nuomonės formuotojų reklamą, sporto lažybas ir greito uždarbio pažadus.
Trečioji kryptis ragina stiprinti mokytojų, jaunimo darbuotojų ir kitų specialistų gebėjimus bei kiekvienoje vietovėje sukurti aiškų pagalbos ir nukreipimo kelią. Ketvirtoji pabrėžia šeimų, bendraamžių, sporto bendruomenių ir vietos organizacijų įtraukimą, kartu kuriant jaunimui patrauklias veiklos alternatyvas, suteikiančias bendrystės, pasiekimo ir jaudulio be finansinės rizikos.
Penktoji kryptis siūlo įtraukti lošimų prevenciją į savivaldybių jaunimo politikos dokumentus, finansavimo prioritetus ir metinius veiklos planus. Taip prevencija taptų ne vienkartinių projektų tema, o nuoseklia ir stebima vietos politikos dalimi. Šeštoji kryptis skirta jaunimo apsaugai nuo lošimų reklamos ir normalizavimo viešosiose erdvėse, sporto renginiuose, savivaldybių komunikacijoje ir jaunimui skirtose veiklose. Joje taip pat pabrėžiamas veiksmingas amžiaus apribojimų, patikrinimų, įspėjimų ir savanoriško apsiribojimo nuo lošimų priemonių taikymas.
Gairėse pateikiami ne tik bendri principai, bet ir konkretūs įgyvendinimo veiksmai, atsakingų institucijų vaidmenys, stebėsenos rodikliai, dvylikos mėnesių įgyvendinimo kelias ir vietinio pritaikymo kontrolinis sąrašas. Savivaldybės gali pradėti nuo atsakingo koordinatoriaus paskyrimo, esamos situacijos įvertinimo ir lošimų prevencijos įtraukimo į jau veikiančias psichikos sveikatos, skaitmeninio raštingumo, finansinio švietimo ar jaunimo gerovės programas.
Pagrindinė seminarų ir sukurtų gairių žinutė yra aiški: jaunimo lošimų prevencija negali apsiriboti vien perspėjimu, kad lošti pavojinga. Veiksminga prevencija turi padėti jaunimui suprasti, kaip veikia tikimybė, reklama ir skaitmeninės atlygio sistemos, stiprinti finansinius ir emocinius įgūdžius, užtikrinti lengvai prieinamą pagalbą ir kurti aplinką, kurioje lošimas nėra nuolat pateikiamas kaip įprasta pramoga ar lengvas kelias į finansinę sėkmę.
Projektas „Reverse the Odds“ vienija partnerius iš Vokietijos, Lietuvos, Graikijos ir Serbijos. Parengtos jaunimo lošimų prevencijos gairės bus naudojamos pristatant rekomendacijas vietos politikos formuotojams, švietimo įstaigoms, jaunimo organizacijoms ir kitoms institucijoms, galinčioms prisidėti prie ankstyvos bei nuoseklios prevencijos.
Projektas „Reverse the Odds“, Nr. 2024-3-DE04-KA210-YOU-000280177, finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.
