Junginys šioje (šitoje, toje) vietoje nevartotinas reikšme „šiuo atveju“, pvz.: Šitoj vietoj (taisoma – Šiuo atveju; Čia) mes turėtume suprasti, kad valstybės pinigų naudojimas ministro reklamai neleistinas. Šitoj vietoj (taisoma –Šiuo atveju; Čia) norėčiau pasakyti, kad pasitaiko dvi draudimo sutarčių sudarymo klaidos. Šitoj vietoj (taisoma – Šiuo atveju; Čia) skolininkas yra neteisus Kartais junginį šioj …

Kada nevartotinas junginys „šioje vietoje“ Skaityti daugiau »

Prieveiksmis pakankamai dažnai vartojamas netinkama reikšme, pvz.: Savaitgalį sinoptikai Lietuvai žada pakankamai darganotą orą. Didelė dalis aktyvių miesto gyventojų turi pakankamai mažai laiko pietums ir dietologai dėl to jų nepagirtų. Akivaizdu, kad norima pasakyti, jog sinoptikai Lietuvai žada gana darganotą orą, o laiko pietums skiriame tiesiog per mažai… Pakankamai < pakankamas, -a „atitinkantis reikalavimus, užtenkamas“, pvz.: …

Kada netinkamai vartojamas prieveiksmis „pakankamai“? Skaityti daugiau »

Dėtis diržą, juostą ir pan. – nevartojama, o sakoma: „juosti(s) diržą, juostą (diržu, juosta)“ ir pan. Dėti(s) auskarus, laikrodį, sagę ir pan. – nevartojama, o sakoma: „segtis auskarus, laikrodį, sagę“ ir pan. Dėti(s) suknelę, švarką, paltą, apsiaustą ir pan. – nevartojama, o sakoma:„vilkti(s) suknelę, švarką, paltą, apsiaustą“ ir pan. Dėti(s) apavą, kojines, kelnes, sauskelnes ir …

Dėtis, vilktis, nešioti, vilkėti, segėti… Skaityti daugiau »

Šiandien, kovo 16-ąją, minima Knygnešio diena. Tądien 1846 m. gimė Jurgis Bielinis, knygnešys, sukūręs lietuviškos spaudos nelegalaus platinimo tinkle. Knygnešiai – spaudos gabentojai ir jos platintojai 1864–1904 m. – lietuvių spaudos draudimo laikotarpiu. Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius 1867 m. įkūrė specialų fondą knygoms leisti ir šiam fondui paskyrė savo asmenines santaupas, Tilžėje pradėjo spausdinti savo ir …

Knygnešio diena Skaityti daugiau »

Oficialus šventės pavadinimas Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Visuomenėje vartojamas trumpesnis šventės pavadinimas – Vasario 16-oji – rašytinas didžiąja raide pagal bendrąsias rašybos taisykles. Astos Andrulienės nuotraukoje – 2025 metų Vasario 16-osios šventės dalyviai, Lietuvos šaulių sąjungos, Pagėgių Rambyno atskirojo šaulių būrio šauliai.

Kainúoti, kainúoja, kainãvo „turėti kainą, atsieiti“ ir káinoti, káinoja, káinojo „nustatyti kainą, vertinti“. Kainuoti su priešdėliu į-nevartojamas. Gavus naujų prekių reikia nustatyti jų kainą, taigi įkainoti. Jeigu prekių iki sezonui pasibaigiant nepavyksta parduoti, jas tenka perkainoti – nustatyti kitą kainą, paprastai mažesnę, kitaip sakant, nukainoti arba atpiginti, nupiginti. Atkreiptinas dėmesys, kaip taisyklingai kirčiuoti šiuos –oti …

„Įkainuoti“ ar „įkainoti“ prekę Skaityti daugiau »

Daiktų kiekį žymintys skaičiai rašomi arabiškais skaitmenimis, pvz.: 52 puslapiai, 16 lapų, 7 vienetai. Daiktų eilę žymintys skaičiai gali būti rašomi ir arabiškais, ir romėniškais skaitmenimis, pvz., 1 skyrius ir I skyrius, bet su trumpiniu nr. / Nr. rašomas tik arabiškas skaičius, pvz., Nr. 2. Amžių rašyti irgi galime dvejopai – 21 amžius ir XXI …

Romėniški ar arabiški skaičiai tekste Skaityti daugiau »

Baigiasi jubiliejiniai, 25-ieji Pagėgių savivaldybės metai. Ta proga prisiminkime gramatiką ir žodžio jubiliejus vartojimo subtilybes. Šiuolaikiniam europiečiui jubiliejus – tai pirmiausia šventė, kokio nors privataus ar bendruomeninio įvykio metinių minėjimas. Minėjimo šventiškumą lyg ir liudytų paties žodžio etimologija: jubilare (lot.) – „šaukti, palydėti džiaugsmo šūksniais; džiugiai giedoti šlovinant“. Tačiau labiau pasigilinus paaiškėja, kad jei tai …

JUBILIEJUS vartojimo subtilybės Skaityti daugiau »

pakartotinai – 1928, 1938 m. Per pirmuosius nepriklausomos valstybės dešimtmečius jos vartojimas buvo įtvirtintas visose viešojo gyvenimo srityse. Nuo 1940 m. valstybinės kalbos samprata buvo panaikinta, bendrinės kalbos raidą paveikė planingai vykdyta nutautinimo politika, nes, Sovietų Sąjungai aneksavus Lietuvą, ypač aktyviai stengtasi lietuvių kalbą išstumti iš valstybės oficialaus gyvenimo. Vyraujant dvikalbystei, mūsų kalbos vartojimo sritys …

Sugrąžintai Valstybinei lietuvių kalbai – 37-eri Skaityti daugiau »

Įpratus sakyti „Tūkstantis devyni šimtai… metai“ nejučia išsprūsta ir du tūkstantis dvidešimt ketvirtieji, penktieji ir pan. metai. Būkime atidesni – vienas tūkstantis, bet du tūkstančiai, pvz.:  Du tūkstančiai dvidešimt penktieji – Pagėgių savivaldybės jubiliejiniai metai. Knyga išleista du tūkstančiai dvidešimt trečiais metais ir pan. Parengta pagal VLKK Konsultacijų banko informaciją