Nesveiku skaičiumi (su dešimtosiomis, šimtosiomis ir kitomis dalimis) išreikšto dydžio matas rašomas kilmininko linksniu arba sutrumpintas, pvz.: balsavo 60,7 procento (ne procentų, nes balsavo šešiasdešimt ir septynios dešimtosios procento) arba 60,7 proc. rinkėjų; sumokėjo 200,38 euro (ne eurų, nes sumokėjo du šimtus trisdešimt aštuonias šimtąsias euro) arba 200,38 Eur.
Kada vartojami žodžiai aptarnauti ir aptarnavimas? „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiama žodžio aptarnauti reikšmė „patenkinti reikalus, reikmes“: aptarnauti pirkėjus; ap(si)tarnavimas: Greitas ir mandagus aptarnavimas. Pačių apsitarnavimas. Vadinasi, žodžiai aptarnauti, aptarnavimas gali būti vartojami kalbant tik apie žmones: pirkėjus, lankytojus ar įvairių paslaugų gavėjus. Tačiau įmonės negali aptarnauti daugiabučių namų, finansininkai – sąskaitų, servisai – automobilių (aptarnaujami jų savininkai). Daugiabučiai namai yra prižiūrimi, …
Junginys šioje (šitoje, toje) vietoje nevartotinas reikšme „šiuo atveju“, pvz.: Šitoj vietoj (taisoma – Šiuo atveju; Čia) mes turėtume suprasti, kad valstybės pinigų naudojimas ministro reklamai neleistinas. Šitoj vietoj (taisoma –Šiuo atveju; Čia) norėčiau pasakyti, kad pasitaiko dvi draudimo sutarčių sudarymo klaidos. Šitoj vietoj (taisoma – Šiuo atveju; Čia) skolininkas yra neteisus Kartais junginį šioj …
Kada nevartotinas junginys „šioje vietoje“ Skaityti daugiau »
Prieveiksmis pakankamai dažnai vartojamas netinkama reikšme, pvz.: Savaitgalį sinoptikai Lietuvai žada pakankamai darganotą orą. Didelė dalis aktyvių miesto gyventojų turi pakankamai mažai laiko pietums ir dietologai dėl to jų nepagirtų. Akivaizdu, kad norima pasakyti, jog sinoptikai Lietuvai žada gana darganotą orą, o laiko pietums skiriame tiesiog per mažai… Pakankamai < pakankamas, -a „atitinkantis reikalavimus, užtenkamas“, pvz.: …
Kada netinkamai vartojamas prieveiksmis „pakankamai“? Skaityti daugiau »
Dėtis diržą, juostą ir pan. – nevartojama, o sakoma: „juosti(s) diržą, juostą (diržu, juosta)“ ir pan. Dėti(s) auskarus, laikrodį, sagę ir pan. – nevartojama, o sakoma: „segtis auskarus, laikrodį, sagę“ ir pan. Dėti(s) suknelę, švarką, paltą, apsiaustą ir pan. – nevartojama, o sakoma:„vilkti(s) suknelę, švarką, paltą, apsiaustą“ ir pan. Dėti(s) apavą, kojines, kelnes, sauskelnes ir …
Dėtis, vilktis, nešioti, vilkėti, segėti… Skaityti daugiau »
Šiandien, kovo 16-ąją, minima Knygnešio diena. Tądien 1846 m. gimė Jurgis Bielinis, knygnešys, sukūręs lietuviškos spaudos nelegalaus platinimo tinkle. Knygnešiai – spaudos gabentojai ir jos platintojai 1864–1904 m. – lietuvių spaudos draudimo laikotarpiu. Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius 1867 m. įkūrė specialų fondą knygoms leisti ir šiam fondui paskyrė savo asmenines santaupas, Tilžėje pradėjo spausdinti savo ir …
Oficialus šventės pavadinimas Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Visuomenėje vartojamas trumpesnis šventės pavadinimas – Vasario 16-oji – rašytinas didžiąja raide pagal bendrąsias rašybos taisykles. Astos Andrulienės nuotraukoje – 2025 metų Vasario 16-osios šventės dalyviai, Lietuvos šaulių sąjungos, Pagėgių Rambyno atskirojo šaulių būrio šauliai.
Kainúoti, kainúoja, kainãvo „turėti kainą, atsieiti“ ir káinoti, káinoja, káinojo „nustatyti kainą, vertinti“. Kainuoti su priešdėliu į-nevartojamas. Gavus naujų prekių reikia nustatyti jų kainą, taigi įkainoti. Jeigu prekių iki sezonui pasibaigiant nepavyksta parduoti, jas tenka perkainoti – nustatyti kitą kainą, paprastai mažesnę, kitaip sakant, nukainoti arba atpiginti, nupiginti. Atkreiptinas dėmesys, kaip taisyklingai kirčiuoti šiuos –oti …
Daiktų kiekį žymintys skaičiai rašomi arabiškais skaitmenimis, pvz.: 52 puslapiai, 16 lapų, 7 vienetai. Daiktų eilę žymintys skaičiai gali būti rašomi ir arabiškais, ir romėniškais skaitmenimis, pvz., 1 skyrius ir I skyrius, bet su trumpiniu nr. / Nr. rašomas tik arabiškas skaičius, pvz., Nr. 2. Amžių rašyti irgi galime dvejopai – 21 amžius ir XXI …
Baigiasi jubiliejiniai, 25-ieji Pagėgių savivaldybės metai. Ta proga prisiminkime gramatiką ir žodžio jubiliejus vartojimo subtilybes. Šiuolaikiniam europiečiui jubiliejus – tai pirmiausia šventė, kokio nors privataus ar bendruomeninio įvykio metinių minėjimas. Minėjimo šventiškumą lyg ir liudytų paties žodžio etimologija: jubilare (lot.) – „šaukti, palydėti džiaugsmo šūksniais; džiugiai giedoti šlovinant“. Tačiau labiau pasigilinus paaiškėja, kad jei tai …
