pakartotinai – 1928, 1938 m. Per pirmuosius nepriklausomos valstybės dešimtmečius jos vartojimas buvo įtvirtintas visose viešojo gyvenimo srityse. Nuo 1940 m. valstybinės kalbos samprata buvo panaikinta, bendrinės kalbos raidą paveikė planingai vykdyta nutautinimo politika, nes, Sovietų Sąjungai aneksavus Lietuvą, ypač aktyviai stengtasi lietuvių kalbą išstumti iš valstybės oficialaus gyvenimo. Vyraujant dvikalbystei, mūsų kalbos vartojimo sritys …

Sugrąžintai Valstybinei lietuvių kalbai – 37-eri Skaityti daugiau »

Įpratus sakyti „Tūkstantis devyni šimtai… metai“ nejučia išsprūsta ir du tūkstantis dvidešimt ketvirtieji, penktieji ir pan. metai. Būkime atidesni – vienas tūkstantis, bet du tūkstančiai, pvz.:  Du tūkstančiai dvidešimt penktieji – Pagėgių savivaldybės jubiliejiniai metai. Knyga išleista du tūkstančiai dvidešimt trečiais metais ir pan. Parengta pagal VLKK Konsultacijų banko informaciją

Vis džiaugiamės gražiu oru, vis dar keliaujame ir dažnai automobilyje mėgaujamės kava, kurią pirkome degalinėje. Taigi kaip ten yra su tuo kavos išsinešimu? Junginyje kava, maistas išsinešimui (telefonas pasiteiravimui ir pan.) netaisyklingai vartojamas veiksmažodinių daiktavardžių naudininkas tikslui, paskirčiai reikšti. Tokie veiksmažodiniai daiktavardžiai gali būti keičiami bendratimi: maistas, kava išsinešti (telefonas pasiteirauti), o kai kuriais atvejais …

Išsinešti kavą Skaityti daugiau »

Ar nesuklystumėte rašydami? Pasitikrinkime! Atrodo, paprasti žodžiai, bet kartais vis dėlto suabejojame, kaip juos rašyti. Beždžionė Džiūvėsėliai Kompetentingas Licencija Liudijimas Nesu Nuopuolis Paralyžiuotas Sūkurys Sūpynės Parengta pagal VLKK konsultacijų banko informaciją

Garsėja Pagėgių kraštas ne tik unikalia gamta, istorija, bet ir įspūdingomis šventėmis. Turbūt nesurasime nežinančio ypatingųjų Joninių ant Rambyno kalno. Tiesa, dabar šios šventės pavadinimas pasikeitė, bet ir šiandienos šventė “Rambynas. Joninės Mažojoje Lietuvoje” yra ypač smagi, paremta dar Vydūno laikus menančios „Dainų šventės ant Rambyno“ tradicija, galinti didžiuotis organizatorių išmone ir sukviečianti daug žiūrovų, …

Jõninės ar Jonìnės Skaityti daugiau »

Adresatas Patartina kiekvienam adresatui rašyti atskirai arba adresatus surašyti laukelyje „Nematoma kopija“, kad nebūtų pažeista teisė į asmeninę informaciją. Taip pat patogu atskirai surašyti adresatus, kurie turi atsakyti į laišką ar imtis veiksmų (eilutė „Kam“), ir kuriems reikia tik susipažinti su laišku (eilutė „Kopija“). Laiško tema (antraštė) Privaloma nurodyti laiško temą (antraštę), kad gavėjas iš …

Dalykinių elektroninių laiškų rašymas Skaityti daugiau »

Rašant datą skaitmenų grupėmis pirmieji keturi skaitmenys žymi metus, kiti du – mėnesį ir paskutiniai du – dieną.  Dokumentuose tarp skaitmenų grupių dedami brūkšneliai be tarpų, kitur – arba brūkšneliai, arba paliekami tarpai, pvz.: 2025-02-16; 2025 02 16. Rašant datą mišriuoju būdu po skaičiaus, žyminčio metus, nurodoma žodžio metų grafinė santrumpa m., visas mėnesio pavadinimas …

Laiko ir datos rašymas Skaityti daugiau »

Jei įstaigos, įmonės ar organizacijos pavadinimas, susidedantis iš dviejų ir daugiau žodžių, prasideda tikriniu vardu: vietovardžiu (valstybės, miesto, kaimo, rajono, seniūnijos vardu ir pan.) ar asmenvardžiu, didžiąja raide rašomas tik tas tikrinis vardas; žodis, einantis po jo, kaip ir toliau einantys bendriniai žodžiai, rašomas mažąja raide, pvz.: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Pagėgių savivaldybės taryba, Pagėgių savivaldybės administracija. Įmonių, …

Didžiųjų raidžių rašymas pavadinimuose Skaityti daugiau »

Šiltas, jaukus poezijos renginys įvyko Algimanto Mackaus gimnazijoje. Pagėgiškiai ir Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gimnazijos mokiniai skaitė išeivijos ir Pagėgių krašto poetų eiles, kuriose skambėjo tėvynės ilgesys, gyvenimo prasmės paieškos, žmogaus misija žemėje. Tradicinis šio renginio akcentas – Pasaulio lietuvių valdybos narės, pagėgiškės Jūratės Caspersen premijos įteikimo ceremonija veikliam, puikiai besimokančiam, aktyviam visuomenininkui, savo pavyzdžiu įkvepiančiam …

Šiandien – Pasaulinė poezijos diena! Skaityti daugiau »

Dažnai painiojamės vartodami atrodytų paprastus ir aiškius žodžius – „seniai“ ir „senai“. Iš būdvardžio senas (-a) daromos dvi prieveiksmio formos: senai, seniai. Jos skiriamos pagal reikšmę: senai yra būdo prieveiksmis, seniai – laiko prieveiksmis. Štai keletas pavyzdžių, kurie padės aiškiau suvokti vartojimo niuansus. Senai reiškia atrodyti senam, pvz.: Jiedu vienmečiai, bet Jonas atrodo senai. Ji …

Kada sakyti „seniai“, o kada „senai“? Skaityti daugiau »